Pavasaris... Pabunda gamta, greičiau rieda automobiliai, gatvėse ir šaligatviuose išnyra dviratininkai, o romantiškai nusiteikę pėstieji praranda budrumą... Ne veltui balandžio 6-oji yra skelbiama Saugaus eismo diena, o balandis - saugaus eismo mėnesiu, - primena europarlamentaras Justas Paleckis.

Bet šiandien norėčiau pakalbėti apie dieną, kai galėtume prisiminti laikus, jog apskritai gyvenome be automobilio. Ji ateis rugsėjo pabaigoje. Bet jeigu norime sukurti sau tikrą šventę, ruoštis jai reikia jau šiandien.

Jau daugiau nei dešimtmetį paskutiniąją rugsėjo savaitę Europos Sąjunga ragina miestelėnus rengti judriąją savaitę ir bent vienai dienai pamiršti automobilius. Į kvietimą kasmet atsiliepia vis daugiau Sąjungos miestų, praeitais metais net 1 153. Geras sumanymas šuoliuoja ir į kitus kontinentus: praėjusią savaitę pirmą kartą be automobilių pamėgino apsieiti jau ir Kinijos miestai.
 
Ir Vilniuje, kituose mūsų miestuose mėginama surengti dieną be automobilio. Bet tik mėginama. Pernai paklausiau savo draugų, pažįstamų - ar pastebėjote, kad ta diena Vilniuje ypatinga? Visi prisipažino nieko išskirtinio nepamatę: automobiliai, kaip visada, karaliavo mieste. O štai Briuselyje tokios dienos nepastebėti neįmanoma. Apie tai ir norėčiau papasakoti.

Europos Sąjungos sostinė, kaip ir pridera, rodo pavyzdį. Pernai, priešpaskutinį rugsėjo sekmadienį milijoninis Briuselis ilsėjosi nuo riaumojančių, kenksmingas dujas spjaudančių pabaisų. Jos tapo nepageidaujamos 161 kvadratinio kilometro plote – didesniame negu bet kur tą dieną pasaulyje.

Nuo 9 iki 19 valandos Briuselyje vėžlio greičiu (iki 30 km/val.) važiuoti galėjo tik miesto autobusai, tramvajai, taksi, pagalbos tarnybos bei automobiliai su specialiais leidimais. Bilietų komposteriai visuomeniniame transporte buvo užklijuoti (važiuok nemokamai!), grafikas sutankintas. Atvykstančius iš kitų miestų pasitiko malonūs policininkės ir policininkai ir nukreipė į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles. Iš ten svečius autobusai nemokamai nuvežė į artimiausią metro stotelę.

Policija ir bendruomenės judriosios savaitės išvakarėse išdavė leidimus lėtai važiuoti per miestą tik tiems, kuriems tikrai to reikėjo. Ar nebuvo šmėžavusių be leidimų? Pasitaikė. Bet tie vairuotojai jautėsi nesmagiai. Pažeidėjus lydėjo smerkiantys žvilgsniai, švilpimas.

Mieste tądien tvyrojo ypatinga nuotaika: judėjimo džiaugsmas, euforija, visuotinis streikas prieš automobilius! Briuseliečiai, su valdžios pagalba ištrūkę iš tų pabaisų glėbio, pasidarė sau šventę. Linksmi, besišypsantys flamandų ir valonų, vokiečių ir prancūzų, marokiečių ar kongiečių kilmės žmonės atrado vienas kitą. Kaimiški garsai – paukščių čiulbėjimas, arklių pasagų kaukšėjimas į grindinį – ir tyras oras dar labiau kūrė šventės atmosferą. Karališkųjų parkų centre, daugybėje žaliųjų skverų briuseliečiai dviračių ratų šešėlyje mėgavosi saule. Sekmadienį žmonių ten buvo daugiau nei plačiuosiuose Belgijos paplūdimiuose.

Gatvėse karaliavo ne riaumojančios pabaisos, o pėstieji bei vienaračiai (kaip cirke), dviračiai, triračiai, keturračiai, taip pat ir aštuonračiai (riedučiai), varomi žmogaus jėgos. Tą dieną kelių taisyklės, ženklai ir šviesoforai tarnavo ne toms pabaisoms, o žmonėms. "Mums tai sunkiausia diena per metus, – porino 89 maršrutinio autobuso vairuotojas, atsargiai laviruodamas tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, – bet briuseliečiams – puikiausia".

19 Briuselio bendruomenių pasirūpino, kad miesto skverai, parkai, aikštės virstų šventinėmis mugėmis, žaidimų aikštelėmis, koncertų salėmis. Gali iš naujo atrasti miestą pėsčiomis ar dviračiu, pasivaišinti ekologiškais patiekalais, išbandyti elektrinius dviračius, daugiau sužinoti apie atliekų skirstymą ir perdirbimą. Baltos meškos ir pingvinai plakatuose autobusų bei tramvajų stotelėse dėkojo milijonams Briuselio viešo transporto keleivių už aplinkos tausojimą.

83 procentai briuseliečių entuziastingai pritaria sekmadieniui be automobilio, jau šeštus metus tapdami priklausomi nuo tokios deguonies terapijos. Ir nori jos dar daugiau. Mobilumo ir viešųjų ryšių ministerija pažadėjo šiemet organizuoti jau dvi dienas be automobilių: vieną – gegužę, kitą – rugsėjį.

Briuselio valdžia nuolat rungiasi su automobilių keliamu triukšmu, stresu ir oro tarša. Svarbi akcija "Atsisakyk automobilio numerių!".

Briuselietis miesto valdžios kviečiamas parduoti ar perleisti automobilį kitam, o už grąžintą numerį gauna įvairių lengvatų, pavyzdžiui, grynųjų dviračiui įsigyti, nemokamų metinių viešojo transporto bei mašinų nuomos bilietų (specialiose aikštelėse galima išsinuomoti automobilį ir palikti jį kitose).

Europos kultūros sostinė 2009 metais persikėlė į Vilnių. Gal iki rugsėjo ir mes spėtume šį tą suprasti apie deguonies kultūrą. Ir tai, kad automobilis – naudingas išradimas, bet riaumojančioms ir besispjaudančioms pabaisoms bent kartą per metus sugebame parodyti jų vietą. Bet tai nebūtinai turi būti tik Vilnius. Labai norėčiau, kad, piešdamas šį vaizdelį, kurį mačiau pernai, vietoj žodžio Briuselis galėčiau įrašyti Panevėžys, Klaipėda ar Kaunas... Gal ne viską iš karto sugebėsime taip gražiai ir tvarkingai padaryti, kaip briuseliečiai, bet pasistenkime bent didelį žengti žingsnį ta linkme. Kuri Lietuvos savivaldybė, kuris meras ryšis suruošti tikrą, o ne "dėl paukščiuko", dieną be automobilio? Kokia žiniasklaidos organas, kokios firmos, institucijos taptų tokios akcijos remėjais?

O kol kas, pavasarį, saugaus eismo mėnesį, besiruošdami tai ypatingai rudens dienai, pamąstykime: ar iš tiesų negalime palikti automobilio kieme vykdami į darbą ar kur kitur? Juk taip sutaupome sunkmečio metu, tausojame gamtą, o taip pat kuriame daugiau saugumo Lietuvos keliuose.