Nors sąjungininkės neskiria pakankamai išlaidų gynybai ir neranda bendros pozicijos dėl Sirijos konflikto, JAV karinių pajėgų vadavietės Europoje majoras generolas Randy A.Kee tvirtai įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos bei Europa nedalomos ir yra  suinteresuotos turėti stiprų Aljansą.

– Rugsėjo viduryje Budapešte NATO karinis komitetas, be kitų klausimų, svarstė ir apie Aljanso transformaciją. Kodėl ir kaip turėtų transformuotis NATO? Ar tai reiškia, kad Aljansas jau nebeatitinka šiandienos realijų?

– Pirmiausia Jungtinės Valstijos tvirtai remia stiprią ir veiksmingą Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją. Aljansas labai svarbus Jungtinėms Valstijoms. Jis pasiteisino kaip taikos, galios ir stabilumo garantas, ne tik užtikrinantis taiką bei saugumą Europoje, bet ir suteikiantis mums galimybę kartu petys petin palaikyti stabilumą, dėti pastangas atkuriant Afganistaną.

Taigi Aljansas įrodė savo vertę bei naudą, įrodė, kad yra patikimas ir veiksmingas. Jis visiškai atitinka šiandienos realijas, o turėdamas tokią sėkmės istoriją jis ir ateityje gali išlikti svarbia galia siekiant gerų tikslų.

– Bet NATO nariai nesugebėjo prieiti bendros nuomonės, kaip reaguoti į Sirijos krizę. Ar tai reiškia, kad Aljansas ne toks veiksmingas, koks turėtų būti?

– Pirmiausia turėtumėte suprasti, kad tai susiję su politiniais dalykais, kurių komentuoti aš neturiu įgaliojimų. Kaip karininkas galiu kalbėti apie tuos NATO aspektus, kurie yra susiję su kolektyviniu saugumu. Pagrindinė mūsų užduotis dabar yra užtikrinti šios sutarties sąjungininkių saugumą.

NATO neturi būti visų problemų sprendimas. Ji turi fundamentalius savo įstatus ir tikslą.

– Bet Sirijos krizė kelia tiesioginę grėsmę Turkijai, kuri yra NATO narė...

– Teisingai pastebėta. Turkija yra NATO sąjungininkė, ir mes esame susirūpinę dėl jos saugumo. Stengiamės, kad Aljansas užtikrintų kiekvienos narės saugumą, lygiai kaip ir kiekviena narė prisideda prie kolektyvinės gynybos. Turkijos saugumas rūpi visoms Aljanso narėms.

O Turkijoje NATO yra ir ją gina. Jau kurį laiką ten dislokuota raketų grupė.

– Jungtinės Valstijos mažina savo pajėgas, dislokuotas Europoje. Kaip į tai reaguoja NATO partneriai Europoje?

– Nesutikčiau su teiginiu, kad JAV pajėgos Europoje mažėja. Laikui bėgant, visuomet koregavome jų dydį. Aišku, šiandien Europoje yra mažiau JAV pajėgų nei ankstesniais metais. Bet mes stengiamės sukurti struktūrą, kuri turėtų rotacijos principu veikiančius bei reaguoti galinčius pajėgumus ir užtikrintų saugumo poreikį.

Mes optimistiškai žvelgiame į ateitį. Atsižvelgdami į ribotus išteklius, kurie varžo daugelį Aljanso narių, stengiamės užtikrinti patikimą pajėgų struktūrą, kuri atitiktų Aljanso poreikius ir suteiktų garantiją mūsų partneriams, kad Amerika yra įsipareigojusi ir ištikima Aljansui.

– Praėjusį penktadienį, rugsėjo 20-ąją, Rusija su Baltarusija pradėjo bendras pratybas "Zapad 2013", ir Lietuva bei kitos kaimynės į jas reagavo gana jautriai. Nors NATO teigia turinti Baltijos šalių gynybos planą, kai kurie ekspertai abejoja, ar jos apskritai apginamos, nes gali būti okupuotos vos per keletą dienų, NATO net nespėjus sureaguoti. Kaip pakomentuotumėte tokią nuomonę?

– Kadangi paminėjote rugsėjo 20-ąją, manau, svarbu žinoti, kad tą dieną Lietuva oficialiai užbaigė aštuonerius metus trukusią provincijos atkūrimo misiją Afganistane. Taip, mes suprantame, kad Rusija ir Baltarusija vykdo pratybas, bet man, kaip Amerikos karininkui, svarbu pareikšti pagarbą dėl to indėlio, kurį Lietuva įnešė į NATO ISAF misiją, atlikdama stabilumo užtikrinimo ir atkūrimo darbą. Žvelgiant į šią dieną istoriškai, Lietuvos, kaip lygiavertės NATO sąjungininkės, indėlis man atrodo gerokai svarbesnis. Aljanse nėra žemesnių ir vyresnių partnerių – mes visi esame lygiaverčiai sąjungininkai. Esame čia, kad pagerbtume ir paremtume valstybę, kuri atliko vertingą darbą padėdama kitai šaliai, esančiai taip toli nuo Baltijos regiono. Mes tai vertiname ir pripažįstame, kad Lietuvos pasiaukojimas buvo prasmingas bei padėjo užtikrinti Afganistano ateitį.

Kalbant apie pratybas, kiekviena šalis turi jas vykdyti, kad užtikrintų savo gynybos pajėgumus. Šios pratybos – tai savarankiškas Rusijos ir Baltarusijos sprendimas, kaip užtikrinti savo karinių pajėgų parengtį bei efektyvumą. Lygiai tą patį darome ir mes, šį lapkritį rengdami NATO pratybas "Steadfast Jazz 2013". Tai tik vienos iš įvairių pratybų ir veiklų, kurias vykdome Aljanso viduje stengdamiesi užtikrinti savo pajėgų patikimumą ir aukščiausio lygio parengtį.

Išmanioji galia reikalauja puikiai parengtų pajėgų ir jų suderinamumo. Pažvelgę į "Steadfast Jazz 2013" ir kitas pratybas pamatysite, jog mes stengiamės, kad indėlis ir darbas petys petin Afganistane būtų išnaudoti kaip vertingos pamokos, padedančios užtikrinti mūsų pajėgų patikimumą ir gebėjimą atlikti karines misijas, ypač tose srityse, kur reikalingas suderinamumas. Taigi tiek nacionalinės, tiek tarptautinės pratybos turi didžiulę reikšmę.

Rusijos ir Baltarusijos pratybos turėtų labiau rūpėti joms, o mums turėtų rūpėti mūsų tikslai ir programos, kaip išnaudoti Afganistane sukauptą bendrą patirtį bei pamokas.

– Vis dėlto neatsakėte į klausimą – ar praktiškai įmanoma apginti Baltijos šalis?

– Turėtumėte atsižvelgti į tai, kad Jungtinės Valstijos yra didžioji valstybė, pajėgi reaguoti į grėsmes visame pasaulyje. Mes turime pakankamai pajėgumų ginti ir remti Aljansą.
Aljanso sutartyje yra penktas straipsnis, kurį mes gerbiame kaip pamatinį principą ir esame pasirengę reaguoti bei įgyvendinti jo reikalavimus. Tai – garantija. Lietuva turėtų žinoti, kad esame tvirtai ištikimi penktajam straipsniui ir pasirengę užtikrinti jo reikalavimus.

– Ar matote ir kokį nors Rusijos vaidmenį bendroje Europos saugumo sistemoje?

– Nesame varžovai su Rusija, siekiame bendradarbiauti su ja. Ieškome priemonių skaidrumui, kuris turėtų būti įtrauktas ir į pratybų programas, didinti. Suprasdami pratybų pobūdį įgauname didesnį pasitikėjimą vieni kitais.

– Kaip klostosi NATO santykiai su Rusija? Ar bendroje šiandienos darbotvarkėje daugiau yra tokių klausimų, kuriais pozicijos skiriasi, ar tokių, kai interesai ir pozicijos sutampa?

– Mes siekiame bendro intereso. Šį klausimą labiau tiktų adresuoti politiniams lyderiams. Kaip karininkas, aš skiriu dėmesį tai veiklai, kuri padeda suprasti vieniems kitus, didinti skaidrumą. Mes skatiname bendradarbiauti ir mažiname varžybų galimybes.

– JAV ne kartą priekaištavo NATO partneriams dėl jų nenoro skirti pakankamai lėšų gynybai. Ar neproporcingas Amerikos ir Europos indėlis į NATO reiškia, kad Aljansas labiau reikalingas Amerikai negu Europai?

– Pirmiausia Jungtinės Valstijos ir Europa nedalomos ir yra suinteresuotos turėti stiprų Aljansą. Tai mūsų santykių esmė. Mes įsitikinę, kad tai ir JAV nacionalinis interesas, ir sąjungininkių Europoje. Kiekvienas mūsų siekia kolektyvinio saugumo, kurį užtikrina Šiaurės Atlanto sutartis. Tai kolektyvinės gynybos garantas ir puikus pavyzdys, kuris veikia jau daugelį dešimtmečių.
JAV ir NATO narės Europoje reikalingos vienos kitoms, jos turi abipusių interesų ir abipusės naudos. Mes raginame visas Aljanso šalis siekti iškelto tikslo skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Turime siekti, kad NATO ateityje būtų veiksminga kariniu požiūriu. Tai nacionalinis Jungtinių Valstijų  interesas, ir tikiu, kad lygiai taip pat mano mūsų sąjungininkės Europoje.