Jautrus gyventojų saugumo klausimas: pasislėptų vos 4 iš 10?

  • Teksto dydis:

Kokios svarbios priedangos, parodė karas Ukrainoje. Tūkstančiai ukrainiečių nuo bombų slepiasi rūsiuose, o didžiuosiuose miestuose – metro stotyse. Pastarųjų Lietuvoje išvis nėra, o ir ne visi rūsiai yra pritaikyti slėptis. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, situacija gėrėja, pasakojama LNK reportaže.

Esą per trumpą laiką sukurtas priedangų tinklas.

„Jo nebuvo Lietuvoje, jis sukurtas visiškai nuo nulio. Šiandien turime tinklą, kurį sudaro 3,8 tūkst. priedangų. Juose tilptų apie 1 mln. Arba 36 proc. šalies gyventojų“, – teigė A. Bilotaitė.

Tačiau ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai teigė, kad priedangų tinklas plečiamas per lėtai.

„Šiuo metu yra numatyti reikalavimai tik naujiems pastatams. Tai jeigu mes kalbame tik apie naujus pastatus, gali užtrukti kelis šimtus metų, kol pilnai viską atnaujinsime“, – sakė Seimo narys Kasparas Adomaitis.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad per kelerius metus situacija pagerės.

„Turime pasiekti, kad rajonuose galimybę pasislėpti turėtų 40 proc. gyventojų, o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. Siekiame, kad saugūs būtų 50 proc. šalies gyventojų – galėtų pasislėpti, iškilus oro pavojui“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Esą kitose Baltijos šalyse situacija yra dar prastesnė.

„Estijoje šiuo metu yra 208 priedangos, ten galėtų tilpti 155 tūkst. žmonių, o Latvijoje dar tik vyksta procesas, priedangų tinklas dar nėra sukurtas“, – tikino A. Bilotaitė.

„Palyginkime su Suomija. Šiuo atveju, ji 50 metų nuosekliai įrenginėja slėptuves, priedangas, turi labai geros patirties. Iš jos yra ko pasimokyti, tikiuosi, kad ministrė tai išgirs“, – kalbėjo K. Adomaitis.

Žemėlapis rodo, kad Vilniuje priedangų apstu, bet nuvažiavus į vietą paaiškėja, jog jei priedanga iš tiesų yra, nėra jokios lentelės, kuri tai parodytų.

Taip yra ir Baltupiuose, Didlaukio gatvėje. Kitur lentelės iškabintos. Vis dėlto, šalyje situacija labai skirtinga. Vienose savivaldybėse priedangose tilptų beveik visi gyventojai, kitose – vos vienas iš dešimties.

„Skaičiuojame, kad 24 savivaldybės yra pasiekusios joms nustatytą vidurkį. 41 savivaldybė yra žaliame arba geltoname fone, visos kitos likusios 18 yra raudoname fone. Tai tikrai netenkina“, – tikino vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Vilniaus valdžia tikina, kad žmonės slėptis gali daugiabučių rūsiuose, tačiau neaišku, kiek ilgai ar patogiai.

„Manau, kad užtenka jų, principo klausimas, ar jos įrengtos, tinkamai pažymėtos, ar žmonės ten galėtų ilgiau slėptis ar gyventi. Tai atviras klausimas, nes Vilnius yra pafrontės miestas. Nežinau, kiek ilgai galėtų virti gyvenimas nuolatiniame apšaudyme“, – komentavo Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.

Nors priedangų tinklui Vyriausybė skiria 50 mln. eurų, norima, kad dalį naštos prisiimtų ir savivaldybės.

„Prašysime savivaldybių procentaliai prisidėti prie tam tikro priedangų skaičiaus, kad tai būtų įrengta ir tos pačios savivaldos lėšomis“, – teigė V. Dmitrijevas.


Šiame straipsnyje: priedangosAgnė Bilotaitėoro pavojusVilniusrūsiaikaras UkrainojeLNK turinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių