Aptikta vyskupo ranka rašytų atsiminimų pirmoji dalis (372 puslapiai) ir ganytojiški laiškai (apie 150 puslapių).

Kartu buvo užsienio reikalų ministro kvietimas 1940 metais dalyvauti JE apaštališkojo nuncijaus pagerbime, pranešė Telšių vyskupijos kurija.

Kai 1999 ir 2006 metais buvo leidžiami J. Staugaičio „Mano atsiminimai“, naudotasi nuorašais, kurie dar prieš karą buvo išspausdinti mašinėle, o vėliau, sovietmečiu, perrašinėjami ir įvairiai dauginami pogrindžio sąlygomis.

„Vyskupo J. Staugaičio rankraščių atradimas yra reikšmingas įvykis visai Telšių vyskupijai, įžiebęs viltį, jog įmanoma atrasti ir kitus ganytojo rašytus atsiminimų rankraščius, kurie šiandien dar yra laikomi dingusiais“, – teigiama pranešime.

Radinius apžiūrėjo Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai su rektoriumi kanauninku Jonu Aču, Telšių rajono savivaldybės meru Tomu Katkumi, Žemaičių muziejaus „Alka“ vadove Eva Stonkevičiene.

Vyskupo J. Staugaičio rankraščių atradimas yra reikšmingas įvykis visai Telšių vyskupijai.

J. Staugaitis (1866–1943) yra Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjas, Telšių vyskupas.

Jis dalyvavo 1917 metais Vilniuje rengiant Lietuvių konferenciją, joje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 metų vasario 16 dieną kartu su kitais pasirašė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

J. Staugaitis drauge su Antanu Smetona ir Jonu Vileišiu dalyvavo derybose su Vokietija, per kurias sulaukta Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de facto. Vėliau jis rinktas į Lietuvos Steigiamąjį, Pirmąjį ir Antrąjį Seimus, buvo šių Seimų vicepirmininkas, o 1923–1925 ir 1926 metais ėjo Antrojo Seimo pirmininko pareigas, kaip parlamento vadovas kartais pavaduodavo prezidentą.

1926 metais J. Staugaitis konsekruotas naujos Telšių vyskupijos vadovu – pirmuoju Telšių vyskupu. 1927 metais jis įkūrė Telšių kunigų seminariją, įsteigė naujų parapijų, surengė tris eucharistinius kongresus.

J. Staugaitis mirė 1943 metų liepos 8 dieną Telšiuose, palaidotas Telšių katedroje.