Itališkose kavinėse – lietuvės virėjos

Egzotišką maistą kavinėse ruošia patys lietuviai.

Klaipėdos kavinėse galima paragauti ne tik lietuviškų, bet ir kiniškų, itališkų, armėniškų, ukrainietiškų, rusiškų bei graikiškų valgių. Vienose meniu ruošia iš tų šalių atvykę specialistai, kitose – vietiniai lietuviai, pasiskaitę atitinkamos literatūros.

Veža kinišką alų

Vieni egzotiškų kavinių ir restoranų darbuotojai tvirtino, kad bet kokios virtuvės paslapčių galima išmokti, o kiti pripažino, kad valgį geriausiai paruošia tik tos šalies gyventojai.

Kinų restorano „Ju Binlou“ vadybininkė Alda Barkutė yra įsitikinusi, kad gerą kinietišką maistą gali paruošti tik kinas. „Kad ir koks geras specialistas būtų lietuvis, kino rankos dirba geriau“ - sakė ji.

Anot A.Barkutės, prieskonius jie vežasi iš Kinijos, tik svogūnus, porus ir kitas daržoves perkasi miesto prekyvietėse.

Be maisto, kinų restoranuose galima nusipirkti ir kiniško alaus, kurio specifinio skonio, pasak darbuotojų, nusakyti neįmanoma.

Picas kepa lietuvė

Populiariąsias picas, lazaniją, makaronus ir kitus itališkus patiekalus Klaipėdoje gamina patys lietuviai ir mano, kad kulinarinių paslapčių galima išmokti iš knygų.

Itališko stiliaus restorano „San Marinas“ vadovas Rolandas Gajauskas aiškino, kad restoranas yra tik itališko stiliaus. Valgiaraštyje - daugiausiai europietiški patiekalai, o makaronus ir kitus italų patiekalus ruošia vietinis lietuvis.

Tos pačios šalies atributiką propaguojančio „Eldorado“ virtuvėje taip pat darbuojasi lietuvaitė. Pasak baro padavėjos Linos Norkevičiūtės, jų virėja yra dirbusi Italijoje ir dabar turi pakankamai patirties.

Cepelinai - paprastesni

Lietuviško maisto gaminimo specialistai įsitikinę, kad lietuviai niekada nesugebėtų pagaminti tipiškos itališkos picos, suši ir net taip artimai lietuvių virtuvei atrodančių armėniškų šašlykų, rusiškų barščių.

Restorano „Taravos Anikė“ direktorė Roma Juškienė sakė, kad lietuviški patiekalai yra visiškai nesudėtingi, todėl cepelinus ar balandėlius galėtų išmokti gaminti bet koks japonas ar kinas, kai tuo tarpu mums išmokti jų maisto ruošos yra pakankamai sudėtinga.

Pasak R.Juškienės, kiniškų, japoniškų, graikiškų patiekalų sudėtingumą lemia tai, kad gaminant reikia maišyti gausybę prieskonių ir padažų. „Lietuvis tam paprasčiausiai neturi nuovokos“, - tikino ji.

Uostamiesčio restoranų duomenimis, lietuviškose virtuvėse pokyčių nėra. Užsieniečiai vis dar veržiasi paragauti cepelinų ir šaltibarščių su bulvėmis.