Technikos paveldas
Įstatymai sukūrė nelegalią antikvariato rinką
Lietuvoje per pastaruosius 10-12 metų sukurta nelegali senovinių automobilių rinka. Į šalį įvežama dešimtys tūkstančių naudotų automobilių iš Vakarų Europos – mažoji dalis jų atitenka vidaus rinkai, didžioji – gabenama dar toliau: į Rusiją ir NVS šalis. Tačiau ne visi žino, kad ir iš Lietuvos automobiliai vežami į Vakarų Europą. Ne, Lietuva automobilių negamina. Vietoje įvežtų 10-15 metų metalo laužui tinkančių “kibirų”, kurių ES šalys mielai atsikrato, Lietuva į Vakarus tiekia senovinius automobilius – savo technikos paveldą. Kartais legaliai, o kartais - ne.
Išankstiniais duomenimis, šioje rinkoje darbuojasi keli šimtai žmonių: vieni senų mašinų ieško kaimuose, kiti suranda pirkėjus, treti tvarko išvežimo klausimus.
Gabeno dalimis
Pastarojo dešimtmečio pradžioje atidarius sienas, apsukrūs verteivos iš nuskurdusių lietuvių kolekcininkų pradėjo pusvelčiui supirkinėti rečiausias mašinas: limuzinus “Maybach”, “Chorch” ir ZIS, kabrioletus “Mercedes” ir BMW. Tai pripažino ir tuometinis policijos komisaras Liucijus Suslavičius, dabar Lietuvos kultūros ministerijos į užsienį išvežamų vertybių kontrolės ir vertinimo skyriaus senovinės technikos ekspertas. Būdamas komisaru, jis įsakė sudaryti ne jaunesnių kaip 50 metų automobilių, tuo metu registruotų Lietuvoje, duomenų bazę. “Anuomet kontrabandininkai vertingas mašinas išgabendavo dalimis, - pastebėjo L.Suslavičius. - Todėl unikalių automobilių Lietuvoje liko labai mažai.”
Po to Kultūros ministerija, remdamasi Kelių policijos pateiktu sąrašu, sudarė senovinių mašinų registrą. “Nebuvo galima jų išvežti iš šalies be Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) sutikimo, - sakė į užsienį išvežamų vertybių kontrolės ir vertinimo skyriaus vedėja Audra Rulienė. - Automobilio vertę nustato neetatiniai ekspertai. Mūsų užduotis – užkirsti kelią istorinę vertę turinčių kultūros vertybių išvežimui.” Pasak A.Rulienės, jos duomenimis, bent jau legaliai senovinių automobilių į užsienį išvežta labai mažai. Įvertinimus atlieka tik 15-20 ekspertų.
Filmuoja serialuose
Ilgainiui apsukrūs verteivos iš Lietuvos išgabeno geriausius automobilius. Tai netiesiogiai patvirtina ir iš Lietuvos kultūros vertybių registro išbrauktų automobilių sąrašas, kurį ketinama spausdinti artimiausiuose “Valstybės žinių” numeriuose. Jame pranešama apie 9 automobilius, išregistruotus, parduotus ir dingusius iš valstybinės įmonės “Regitra” akiračio. Tai keturi 1937-1939 metų DKV, du 1939-1942 metų “Cadillac”, du 1939-1945 metų “Adler”, 1939 metų BMW 327 automobiliai. Iš registro išbraukta ir 16 automobilių, apie kurių likimą nieko nežinoma – tarp jų yra ir ne itin brangių “Wanderer”, DKV ir “Willis”, ir labai brangių, unikalių 1939 metų “Maybach” bei 1937 metų ZIS-101. Kur dabar yra šie brangūs automobiliai? Kaip žinome, pinigai nedingsta, jie tik persikelia iš vienos kišenės į kitą.
Neberasdami tikrų antikvarinių automobilių, perpirkėjai iš Lietuvos išveža tai, kas liko – po Antrojo pasaulinio karo pagamintas mašinas. Iš pradžių verteivos supirkdavo beveik visus limuzinus GAZ-12 ZIM ir GAZ-13 “Čaika”, vėliau ėmėsi pobedų, moskvičių “400” ir pirmųjų volgų GAZ-21. Skandinavai, ypač norvegai, aktyviai superka pirmąsias volgas, kurios šeštojo dešimtmečio pradžioje į Norvegiją buvo eksportuojamos kaip taksi automobiliai. Vokiečiai perka čaikas ir kitus didelius tarybinės epochos limuzinus. Klaipėdoje nuolat lankosi keletas skandinavų, superkančių pobedas, volgas, moskvičius-“kremliukus”. Dalį šių automobilių jie restauruoja uostamiestyje. Dar prieš metus vienas užsienietis su pasididžiavimu važinėjo Klaipėdos gatvėmis maždaug 1956 metų limuzinu ZIM. Kur dabar yra ši mašina – nežinoma. Šiuo metu po Lietuvą važinėja du anglai, superkantys tarybinės gamybos karinius “džipus”: 1941-1945 m. GAZ-67 B bei GAZ-69, gamintą iki 1959 metų. Visi šie automobiliai dabar madingi Vakaruose, eksponuojami muziejuose. Penktoje populiaraus vokiečių serialo “Kobra 11” serijoje “kietas” vaikinas važinėja juodos spalvos GAZ-21ir netgi taranuoja “Mercedes E”. Sunku įsivaizduoti tokią rusiškos mašinos reklamą vokiečių filme,bet taip yra.
Atsisakė registruoti
Šiuo metu įstatymai leidžia senovines mašinas išvežti į užsienį. Senovinės transporto priemonės savininkas turi teisę neleisti savo retenybės įtraukti į kultūrinių vertybių registrą. Mašiną galima iš anksto išbraukti. O jeigu mašinos nėra registre, įskaitoje, ją galima ramiai išgabenti į užsienį. Šiuo metu savininkams pageidaujant 22 automobiliai išbraukti iš registro. Tai – mažalitražiai DKV, galingi “Chorch”, “Maybach”, motociklai “Zundap” ir “NSU”. Gerai, jeigu šių transporto priemonių savininkai – šalies patriotai. Tačiau gali būti, kad juos kai kas supirko tikėdamasis perparduoti, laukdamas, kol Lietuva įstos į ES ir nebebus muitinių.
Kai kurios mašinos iš sąrašo išbrauktos todėl, kad turi ne savą variklį, pakabą, kai kuriuos mazgus ir agregatus. Tokių mašinų registre yra aštuonios: trys “Adler”, keturi “Willis” ir vienas DKV.
Lietuvos kultūros paveldo centro darbuotojai sutinka, kad per dešimt metų iš Lietuvos išgabenta beveik viskas. Šio centro darbuotoja Jadvyga Verkšnienė sakė, kad jų centre taip pat remiamasi ekspertų išvadomis, nustatant automobilio vertę istoriniu požiūriu. Pagal galiojančius normatyvinius aktus kultūros vertybe laikomas automobilis, pagamintas iki 1950 metų.
Muziejų nėra
Ekspertas L.Suslavičius mano, kad piliečiai turi teisę tvarkyti savo turtą. “Jeigu išvežtų istorinę vertę turinčius automobilius iš A.Smetonos garažo arba asmeninį A.Sniečkaus automobilį, tada būtų problema, - pastebėjo ekspertas. – Einame į Europos Sąjungą, taigi ten ir pamatysime išgabentus automobilius”. L.Suslavičius teigė žinąs atvejį, kai į Lietuvą buvo įvežtas pirmasis senovinis automobilis. Neseniai turtingas verslininkas į Lietuvą įvežė 1928 metų vidutinės būklės “Dodge”. Kol Lietuvoje nėra nė vieno automobilių muziejaus, mašinos iš mūsų šalies puošia užjūrio kolekcijas.
Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės spaudai Rasos Rentauskienės, muitinė neturi specialisto, atsakingo už kultūrinio paveldo išvežimo kontrolę. Leidimus išduoda Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Jeigu muitininkui kyla įtarimų, jis privalo sulaikyti krovinį, kol bus išaiškintos visos aplinkybės. Klaipėdos muitinėje neįregistruota senovinių automobilių išvežimo atvejų – nei legalių, nei nelegalių. Anot R.Rentauskienės, muitininkai vadovaujasi Lietuvos Vyriausybės 1995 metų gegužės 19 d. sprendimu, įtvirtinusiu kultūrinio palikimo išvežimo tvarką. “Ši tvarka draudžia iš Lietuvos išvežti automobilius, pagamintus po 1950 metų”, - pastebėjo R.Rentauskienė.
Naujausi komentarai