Išgelbės privalomas mokslas?

Seime pasigirdo pasiūlymas įvesti Konstitucijos pataisą, pagal kurią vidurinį išsilavinimą galės gauti tik dvylika klasių pabaigę jaunuoliai.

Anot siūlymo, tokia reforma užtikrintų 16–18 metų jaunimo užimtumą, kadangi šiuo metu mokslas yra privalomas iki 16 metų.

"Nagrinėjant Lietuvos statistinius rodiklius, šiuo metu mokosi 98 proc. jaunuolių iki 18 metų. Tad dėl šitų 2 proc. neverta keisti Konstitucijos", – teigė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, vietoj to siūlanti įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą, kuris maždaug vienodu lygiu visus šešiamečius parengtų pirmai klasei.

"Aš nesakau, kad tie 2 proc. nėra problema – visi moksleiviai mums yra labai brangūs. Bet ar dėl to reikia keisti Konstituciją? Gal geriau numatyti kokias kitas priemones? Manau, reikia labiau aktyvinti neformalųjį ugdymą, profesinį mokymą ir skatinti jaunimo užimtumą", – sakė S.Kauzonienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.

Bronislavas Burgis

KTU gimnazijos direktorius

Prievarta mielas nebūsi. Žinoma, norėčiau, kad žmonės mokytųsi ne tik iki 18-os, bet ir visą gyvenimą – bent jau intensyviai iki 25-erių, bet tik ne prievarta. Mano pasiūlymas būtų visai kitoks: reikėtų steigti įvairiausias mokymo institucijas, kur tas 16 metų sulaukęs jaunuolis rastų sau vietą, galėtų toliau mokytis ir tobulėti. Gal galėtų būti koks profesinės mokyklos hibridas tiems, kuriems visiškai nereikia mokslinių pagrindų, o nori įgyti tik praktinės patirties. Sakykime, išvežčiau juos į Pietų Ameriką, kaip tai daro švedai. Tegu pusę metų pavažinėja, pasižiūri, padirba gatvėse ir grįžta įgiję patirties, kad be mokslo lengvai neišgyvensi. Įvesčiau praktikas didelėse organizacijose. Tegu padirba "Maximose" ir pajunta to darbo skonį. Mes turime pasiūlyti mokymosi ir tobulinimosi galimybių įvairovę, bet neversti to daryti per prievartą. Apskritai, dabar kažkas atsitiko su Darbo kodeksu, kad nebeliko galimybių 16–17 metų jaunimui intensyviai dirbti, užsidirbti ir pajausti tą prakaito skonį. Darbo saugumo taisyklės ir visokie apribojimai yra tokie griežti, kad niekas nebenori užsiimti tų šešiolikmečių globa, taip sakant, vienas vargas su jais. O juk kodėl nuo 16 metų negalima būtų dirbti tokio solidaus darbo sutrumpintą darbo dieną, sutrumpintą darbo savaitę, labai griežtai prižiūrint, bet kad darbdaviui kapitalistui apsimokėtų jį samdyti? Ir nebūtinai vien tik fizinio. Suprantu, kad priverčiant vaikus mokytis iki 18 metų ir laikant juos griežtai norima, kad jie neišeitų į gatves ir nenuklystų klystkeliais. Dar viena lobistine linija norima, kad mokytojai mokyklose turėtų darbo, kad nepabėgtų iš jų patrankų mėsa. Apskritai, šita problema yra daugialypė ir reikia pagalvoti, kas ir kodėl stumia tokius projektus. Atrodo, kad tai yra būdas įtikti rinkėjams ir miniai žmonių, kuri nori saugaus ir užtikrinto darbo. Ta minia yra labai didelė, bet aš nenoriu jai įtikti.

Indrė Maršantaitė

Atviro jaunimo centro "Vartai" jaunimo darbuotoja

Mūsų tikslinė grupė yra mažiau galimybių turintis ir nemotyvuotas jaunimas. Dalis jaunuolių, pabaigę dešimt klasių, neįsivaizduoja, ką nori ir ką galėtų veikti. Juolab kad jiems dažnai trūksta socialinių įgūdžių ir gebėjimų tiek ieškotis darbo, tiek išbūti jame ilgiau nei mėnesį. Tam jaunimo centras "Vartai" ir yra, kad jo darbuotojai galėtų jiems suteikti informacijos, palydėti iki Darbo biržos, "Sodros", užpildyti dokumentus, pakonsultuoti. Man pačiai viskas, kas privaloma, skamba baisiai. Su jaunais žmonėmis reikia kalbėtis, diskutuoti, parodyti, kokios yra jų galimybės, o ne versti. Reikia kartu su jais aptarti jų ateities planus, nes galbūt kai kuriems atrodo, kad viskas bus patiekta ant delno, bet dažnai realybė būna kitokia. Nemažai jaunuolių renkasi profesines mokyklas, nes jos užtikrina kažkokį amatą, kurio mokomasi per praktiką, o ne per teoriją. Įgavę žinių dažnai jie pasilieka darbo rinkoje arba toliau tęsia aukštesnės pakopos studijas. Tie, kurie mokosi Suaugusiųjų mokymo centre, dažniausiai taip derina mokslą ir darbą. Jaunuoliai randa savo kelią, tačiau jiems reikia pagalbos jo ieškant. Kartais užtenka tik leisti pasvajoti. Problema, kad mokyklos nebaigęs jaunuolis atsiduria visuomenės paribyje. Jauni žmonės, kurie susiduria su edukaciniais trukdžiais, yra priskiriami prie mažai galimybių turinčio jaunimo grupės. Tai gali būti socialinių gebėjimų trūkumas, gali būti geografiniai trukdžiai, kai jaunuolis iš rajono neturi galimybių užsiimti ta pačia veikla, kuria užsiima mieste gyvenantys jaunuoliai, priklausymas etninei ar religinei grupei. Tačiau viena yra pasakyti, o kita yra pažinti ir nebebijoti. Visuomenė mano, kad toks jaunuolis nieko nepasieks, tačiau taip tikrai nėra.

Vitalijus Vėteris

Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius

Mūsų mokyklos sistema remiasi vienu principu – mokytis niekada nevėlu. Pagrindinį, vidurinį ir pradinį išsilavinimą teikiame tiems žmonėms, kurie jo neturi. Niekada nesiorientavome į dienines mokyklas ir teikėme  ugdymą tiems žmonėms, kurie norėjo papildomai įgyti ar atnaujinti žinias. Taip sakant, mes lopome spragas, kai tose sistemose mokiniai neįgyja išsilavinimo. Gali būti privalomas mokslas, tačiau visąlaik atsiranda tokių, kurie iškrenta iš sistemos ir po kurio laiko ateina pas mus. Jei kažkokios socialinės priežastys ar darbas žmogų priverčia išeiti iš mokyklos anksčiau, čia jis randa galimybę mokytis nuotoliniu būdu ar neakivaizdžiai. Šiemet pas mus mokėsi 800 žmonių, iš jų – solidaus amžiaus ketvirtokas, 28 metų antrokas, kuris pagaliau išmoko parašyti savo vardą. Tačiau pradinio ir vidurinio išsilavimo siekiantieji sudaro tik kokį trečdalį visų mokinių, dažniausiai ateina dešimt klasių baigę žmonės. Kas juos paskatina ateiti? Pavyzdžiui, darbdavys nepriima dirbti, jei jis neturi pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo. Ateina ūkininkas, kuris niekada negaus ES paramos, jei neturės vidurinio išsilavinimo. Yra įvairių profesijų, kurios reikalauja atitinkamų išsilavinimo standartų. Kitas dalykas, čia ateinantieji puikiai žino, kokio išsilavinimo jiems reikia. Jie ateina papildyti savo žinių, išmokti dalykų, kurių nebuvo tais laikais, kai jie mokėsi mokykloje, bet dabar darbdavys to iš jų reikalauja. Tarkime, informatikos. Jie puikiai supranta, ko jiems reikia, prašo mokytis konkretaus dalyko, turi konkrečią motyvaciją. Tai nėra dieninė mokykla, kurioje privaloma mokytis visko. Čia jis savo noru ateina užpildyti konkrečių žinių spragų.