Sukrėtė žinia, kad pasinaudoti neįgaliųjų keltuvu privalomas galimybių pasas: tai – visiškas dugnas

Internautai vieningai širdo dėl diskriminacijos ir piktinosi, kad be galimybių paso žmonėms tuoj ir gyventi bus uždrausta.

„Na, čia viešasis transportas! Tai ne privatus transportas! Tai asmens teisių pažeidimas“, – tikino internautė Rasa.

„Manau, kad dar ne tokių dugnų pamatysime. Reikia išsisaugoti šituos šedevrus“ – siūlė Kotryna.

Kotrynai antrino ir Rasutė: „Čia jau tikriausiai ir yra dugnas, nebent dar kapinėse leistų laidoti tik mirusius su galimybių pasu“.

Čia jau tikriausiai ir yra dugnas, nebent dar kapinėse leistų laidoti tik mirusius su galimybių pasu.

„Apgailėtina“, – raštelėjo Ilona.

„Visiškas dugnas“, – pykčio neslėpė Rasa.

„Reikia Seimo narius paskiepyti nuo durnumo“, – rašė internautas Marius.

„Tuoj bus be galimybių paso draudžiama gyventi... Iki to eina“, – nuomone dalijosi Airina.

„Tai kad patys jiems padedate eidami ir vykdydami neteisėtus jų nurodymus. Kas varė skiepytis? Būtume vieningi, nebūtų tokių nesąmonių“, – svarstė Jolanta.

„Bet ar čia tiesa? Juk automatiniai būna tie užkėlėjai, žmogus juk nestovi šalia. Prisegė kas ant durniaus ir nufotkino“, – nuomone dalijosi Rasa.

Negali užtikrinti saugaus atstumo

Tai kad patys jiems padedate eidami ir vykdydami neteisėtus jų nurodymus. Kas varė skiepytis? Būtume vieningi, nebūtų tokių nesąmonių.

Portalo kauno.diena.lt dėl šios situacijos kreipėsi į Anykščių regioninio parko direkcijos vadovą Kęstutį Šerepką. „Į keltuvą priimame lankytojus, kurie turi galimybių pasą. Į medžių lajų taką eina visi be jokių pasų – mes jų netikriname. O į keltuvą mes prašome galimybių paso vien todėl, kad apsaugotume savo darbuotojus ir lankytojus. Mes nesame garantuoti, kad mūsų darbuotojai viruso nenešioja ir mes nežinome, ar viruso neturi lankytojai. Kadangi keltuvo konstrukcija yra, vadinkime, netobula, keltuvas pakankamai mažai talpina, o vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įstatymu atstumas turi būti ne mažiau dviejų metrų, tai mes to atstumo niekaip negalime užtikrinti. Vienas lankytojas keltuvu keltis negali, būtinai turi kelti mūsų darbuotojas. Kaip minėjau, dėl keltuvo netobulumo“, – situaciją komentavo regioninio parko direkcijos atstovas.

„Pasakymas, kad mes neleidžiame – tikrai neteisybė. Čia tik vienoje vietoje, kadangi labai maža patalpa, keltuvas kyla lėtai, kol užkyla, praeina trys-keturios minutės, tai (žmonės, – aut. past.) pakankamai ilgai būna vienoje patalpoje (...) Įsivaizduokite, mažas plotas: įvažiuoja neįgalusis su vežimėliu, stovi mūsų darbuotojas ir laisvos vietos visiškai nebelieka. O čia visi kažkodėl piktinasi, kad mes kažkur ribojame, mes nieko neribojame. Yra nustatyta tvarka, mes valstybinė institucija, turime vadovautis ta tvarka“, – tvirtino pašnekovas.

Ribojimai – pertekliniai?

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė portalo žurnalistams teigė, kad kiekvieno žmogaus istorija ir situacija yra individuali. Tad kyla klausimas, ar komplekso atstovų sprendimas iš visų neįgaliųjų prašyti galimybių paso yra racionalus?

„Taip, esant dabartinei situacijai reikia saugotis. Kiek žinau, tai žmonėms su judėjimo negalia daugiau tam parke nelabai yra ką veikti, žmonės pagrinde važiuoja dėl galimybės pamatyti lajų taką. O problema ne visai galimybių paso turėjime. Tame objekte iš pradžių nelogiškai viskas padaryta: įrengtas keltuvas (tiksliau du), kuriuo, anot administratorių, pats žmogus su negalia keltis negali! Dėl saugumo ir panašiai. Tačiau žmogus su vienokia negalia nelygus žmogui su kitokia negalia. Aš, pavyzdžiui, galiu viena keltis Seime, Valdovų rūmuose, įvairių užsienio šalių pilyse, ten, kur įrengti keltuvai ar liftai, aišku, ir kur instrukcijos ne lietuvių kalba parašytos, ir dar daug kur, o štai lajų take ne keltuve būtinai turi būti ir darbuotojas, nors aš pati ir mygtuką galiu spausti, ir kalbą žinau. Darbuotojas, reikalui esant, gelbėtų žmogui su negalia, pavyzdžiui, jeigu jam pasidarytų bloga. Bandžiau kartą aiškintis, kaip jis mane gelbėtų, ar bent pažįsta negalias, ar žinotų, kokiai negaliai kaip reikia padėti. Iš administratorės supratau, kad ne. Bet tokia tvarka – kaip šventa karvė!“ – teigė sąjungos atstovė.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teikiant paslaugas uždarame keltuve, paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjai privalo dėvėti kaukes, išskyrus nustatytas išimtis.

„Man nesuprantami tokie aplinkos pritaikymo sprendiniai. Kelionių organizatoriai dar prieš pandemiją skundėsi, kad atveža autobusus užsienio turistų, kurių tarpe yra sunkiau vaikštančių ar vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau šių žmonių nekelia keltuvu, nes jie ne neįgalieji. Dar vienas netinkamo keltuvo panaudojimo niuansas. Teko būti liudininke veiksmo, kada mane užkėlė (aš esu judanti vežimėliu), o mamos su kūdikio vežimėliu ne, aiškindami kad keltuvas tik žmonėms su negalia! Kol bus tik tokie sprendiniai – ilgai teks integruotis“, – mintimis dalijosi G. Žemaitaitytė.

SAM: išimtys keltuvams nenustatytos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalo žurnalistams teigė, kad paslaugos atvirose erdvėse yra teikiamos visiems asmenims, taip pat ir neturintiems galimybių paso. „Keltuvas yra įrenginys, kurio pagalba teikiama paslauga negalią turintiems žmonėms pasinaudoti atviroje erdvėje teikiamomis paslaugomis, todėl visam kompleksui taikomos taisyklės turi būti vienodos. Jokios išimtys keltuvams nenustatytos, t. y. paslauga turi būti teikiama ir asmenims be galimybių paso. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, galimybių paso nereikia, kai „atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų““, – informavo SAM specialistai.

Pasak ministerijos, vadovaujantis  paslaugų ir ūkinės veiklos sprendimu, uždarose paslaugų teikimo vietose paslaugų teikėjai ir paslaugų gavėjai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (pavyzdžiui, kaukės, respiratoriai). „Jų leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teikiant paslaugas uždarame keltuve, paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjai privalo dėvėti kaukes, išskyrus nustatytas išimtis“, – teigė SAM atstovai.