Instruktuoja gyventojus: kaip ruoštis ir ką daryti, jei Lietuvoje kiltų karo pavojus?

Siekiant pasirengti ekstremalioms situacijoms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena rekomendacijas gyventojams turėti maisto, vandens ir kitų būtinų priemonių bent trims paroms, sutarti susitikimo su artimaisiais vietą.

Šias rekomendacijas prieš kelias dienas PAGD priminė savo tinklalapyje, taip pat ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, po žinių apie Rusijos pradėtus karinius veiksmus prieš Ukrainą.

„Raginame gyventojus būti pasirengusiems ekstremalioms situacijoms, būti autonomiškiems minimum 72 valandoms. Ko tam gali prireikti: šilti rūbai, avalynė, higienos priemonės, žinoma, dokumentai, pinigai, iš maisto – konservuotas maistas, vanduo, medikamentai, pirmosios pagalbos priemonės“, – žurnalistams teigė PAGD Civilinės saugos skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

Ko tam gali prireikti: šilti rūbai, avalynė, higienos priemonės, žinoma, dokumentai, pinigai, iš maisto – konservuotas maistas, vanduo, medikamentai, pirmosios pagalbos priemonės.

„Tai reikėjo turėti jau vakar. Bet jei dar neturite – dar nevėlu“, – pridūrė jis.

Departamentas rekomenduoja gyventojams turėti negendančio, greitai paruošiamo maisto atsargų: mėsos, daržovių ar vaisių konservų, sriubų, kruopų, druskos, cukraus, vytintų ar džiovintų maisto produktų, riešutų.

Primenama, kad vienam gyventojui per parą reikėtų bent 2-4 litrų vandens, iš viso asmeniui – iki 12 litrų.

Taip pat rekomenduojama turėti pasus ar asmens tapatybės korteles, galbūt ir kitus dokumentus (pvz. gimimo, santuokos liudijimus, vairuotojo pažymėjimą), pasidaryti jų kopijas. Dokumentus rekomenduojama laikyti maišelyje ar kitoje vietoje, kur jie nesušlaptų.

Tarp būtinų atsargų, PAGD teigimu, taip pat turėtų būti žiebtuvėlis ar degtukai, žvakės, rekomenduojama turėti mobilųjį telefoną, pasirūpinti nešiojamu krovikliu, taip pat didesnę kuprinę, į kurią būtų galima sudėti visus minėtus daiktus.

„Visada yra gerai šeimoje apsitarti, esant ekstremaliai situacijai, esant trumpalaikiams ryšio sutrikimams, kur jūs susitiksite, pas ką važiuosite. Tai reikėtų apsitarti, visiems žinoti“, – kalbėjo E. Trunovas.

Jis primena, kad, pavyzdžiui, švietimo įstaigos ekstremalios situacijos metu turi pasirūpinti jose esančiais vaikais „kol nebus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas“.

Anot jo, 72 valandos yra tik rekomendacinis laikas, jei gyventojai sukauptų atsargų ilgesniam laikui, pavyzdžiui, rūsyje, tai „būtų privalumas“.

E. Trunovas sako, kad kilus kariniam konfliktui ar kitai ekstremaliai situacijai, svarbiausia yra nepanikuoti.

„Mobilizacijos tarnybos patars, ką daryti vienos ar kitos rimtos situacijos atveju. Pirmiausia, yra savi reikalai ir darbai, o jei tokia situacija, kai gyventojams reikia slėptis, pagrindinis patarimas – nebūti atviroje vietovėje, kur vyksta kariniai veiksmai, krenta sviediniai ar kažkas tokio, ieškoti priedangos, slėptis už sienų, būti namuose“, – tvirtino PAGD atstovas.

Visos rekomendacijos skelbiamos ir interneto svetainėje lt72.lt.


Šiame straipsnyje: PAGDkaro pavojusinstrukcijos gyventojamskaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių