Europos Sąjungos šalys naujokės Vilniuje pasiūlė kompromisinį prisijungimo prie Šengeno erdvės planą

ES valstybių naujokių ministrai, atsakingi už vidaus saugumą, vakar Lietuvos sostinėje priėmė bendrą deklaraciją, kurioje likusios ES narės raginamos pritarti planui panaikinti vidaus sienų kontrolę su naujokėmis anksčiau, nei bus įdiegta nauja Šengeno informacinė sistema SIS-II.

Jungtųsi prie senosios sistemos

Anksčiau buvo planuojama, kad naujos kartos informacinė sistema pradės funkcionuoti 2007 metų gale, tačiau dėl techninių nesklandumų ši data, o taip pat ir Šengeno erdvės išplėtimas buvo nukeltas net metams - iki 2008-ųjų pabaigos.

Bendroje deklaracijoje, kurią pasirašė Lietuvos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Maltos, Vengrijos ir Portugalijos delegacijos, kalbama apie siekius sausumos ir vandens vidinių sienų kontrolę panaikinti 2008 metų sausį, o oro - tų pačių metų kovą. Šią savo bendrą poziciją šalys naujokės pristatys gruodžio 4-5 dienomis Briuselyje vyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje, kuriame turi būti priimtas esminis sprendimas šiuo klausimu.

Ministrai nutarė propaguoti idėją, kad šalys naujokės galėtų prisijungti prie dabartinės Šengeno informacinės sistemos SIS-I+, nelaukiant, kol bus įdiegta naujos kartos sistema SIS-II. Šiuo metu SIS-II įdiegimą planuojama baigti tik 2008 metų spalį. Planą, kurį Vilniuje apsvarstė ir jam pritarė šalių naujokių vidaus reikalų ministrai, pasiūlė Portugalija.

“Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra aiški, tai patvirtinta ir trečiadienį Vyriausybės posėdyje - SISone4all (“pirmoji SIS visiems”) - vienintelis būdas, leidžiantis ES išeiti iš politinės aklavietės, kurioje mes šiuo metu esame”, - dar prieš susitikimo dalyviams pasirašant deklaraciją sakė Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.

Pademonstravo vieningą poziciją

Pasak R.Šukio, prieš Briuselyje įvyksiantį ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta, ar naujųjų narių siekis yra įmanomas, Vilniuje suformuluota baigiamoji pozicija dėl kuo ankstesnės Šengeno plėtros taps dešimties ES šalių solidarumo išraiška.

“Svarbiausia šio sprendimo esmė ir viso susitikimo moto yra tai, kad naujosios ES šalys narės neieško kaltų, nieko nekaltina, tačiau ieško ir siūlo sprendimus. Svarbiausia šio susitikimo išdava yra ta, kad naujosios šalys narės suformavo vieningą poziciją”, - pareiškė R.Šukys.

Vilniuje priimta deklaracija pavadinta Brdo-Vilniaus deklaracijos vardu, kadangi pirmasis neoficialus dešimties ES šalių, siekiančių narystės Šengeno erdvėje, susitikimas įvyko spalio 25 dieną Slovėnijoje, Brdo mieste. Tada ministrai nusprendė, kad Portugalijos pasiūlytas Šengeno plėtros variantas yra priimtinas. Po to Lietuvos vidaus reikalų ministras R.Šukys pakvietė savo kolegas galutinę poziciją suderinti ir paskelbti Vilniuje.

Preliminariais apskaičiavimais, kiekvienai šaliai nariai prisijungimas prie SIS-I+ kainuotų apie 1 mln. eurų. R.Šukio teigimu, didžiausia įmanoma šio prisijungimo kaina Lietuvai - 5 mln. litų.

Lietuva vykdo įsipareigojimus

Naujosios kartos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos SIS-II sukūrimas ir įdiegimas kainuos apie 40 mln. litų, tačiau šis projektas finansuojamas iš Šengeno priemonės lėšų, kurias Lietuva gavo pagal Stojimo sutartį. Nors prisijungimas prie centrinės SIS-II sistemos atidėtas iki 2008 metų, Lietuvos nacionalinė informacinė sistema SIS-II rengiama pagal nustatytą grafiką ir bus sukurta, kaip ir planuota, iki 2007 metų spalio.

Lietuva oficialiai neatsisakė anksčiau deklaruoto siekio tapti laisvo žmonių ir prekių judėjimo Šengeno erdvės nare 2007 metais ir vykdo tam būtinus parengiamuosius darbus. Šengeno erdvėje išorinės sienos akylai saugomos, o kontrolės prie vidinių sienų nėra.

Lietuva, siekdama įsilieti į Šengeno erdvę, stiprina savo sienos, kuri bus išorinė Šengeno erdvės siena, apsaugą, įsigyja reikalingos techninės įrangos, moko pareigūnus. Šiuos darbus taip pat finansuoja ES pagal Šengeno priemonės planą. Per trejus metus Lietuva iš ES gavo 523,6 mln. litų Šengeno paramos lėšų, 94 mln. litų skyrė Lietuvos Vyriausybė.

Pasak R.Šukio, Lietuva lėšas Šengeno plėtrai turi panaudoti iki 2007 metų rugsėjo 30 dienos, šiuo metu Lietuva yra panaudojusi 57 proc. šių lėšų. Tačiau, pasak ministro, dabartiniu metu vyksta derybos dėl kelių stambių projektų, tad lėšų panaudojimas netrukus smarkiai išaugs.