Netvarka
Į paplūdimį - be antsnukio
Nors paplūdimiuose draudžiama vedžioti šunis, tačiau šio draudimo keturkojų savininkai nepaiso. Pamatyti pliaže lakstantį, amsintį, besimaudantį ir teritoriją žymintį gyvį visai nesunku. Ypač daug šunų prie jūros būna vakarais, ir visi jie paprastai laksto be antsnukių.
Platina ligas
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėja Ona Sokolova tvirtino, kad šunims pliaže - ne vieta, nes jie ne tik teršia aplinką, bet ir platina užkrečiamąsias ligas. Iš jų baisiausia - pasiutligė. Anot gydytojos, šunys gali užkrėsti ir įvairiomis kirmėlinėmis arba grybelinėmis ligomis.
Klaipėdos pliažai priklauso miesto savivaldybei. Miesto ūkio ir statybos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Linkauskienė tvirtino, kad miesto valdžia pasirūpino, jog visuose pliažuose būtų ženklai, skelbiantys, kad ten šunis vedžioti draudžiama. „Daugiau mes nieko padaryti negalime, - apgailestavo I.Linkauskienė. - Eiti ir gaudyti taisykles pažeidinėjančius šunų šeimininkus mes neketiname. Už tai yra atsakingos kitos institucijos.“
Žmonės suaktyvėjo
Kad pliažuose nebūtų šunų, kartu su gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ darbuotojais rūpinasi Klaipėdos policija. „Nuaro“ administratorė Oksana Sivkovič sakė, kad paprastai jie reidus su policija daro rytais. Šiemet pareigūnai tikrina tik Melnragės pliažus. Praėjusiais metais jie važiuodavo ir į Smiltynę. „Dažniausiai šunys pliažuose būna kartu su šeimininkais, - pastebėjo O.Sivkovič. - Šiemet mačiau tik du šunis, kurie pliaže lakstė be priežiūros.“
O.Sivkovič paskaitose Melnragės gyventojams ir poilsiautojams ragino nedelsiant jų įstaigai arba policijai pranešti apie pliažuose lakstančius šunis. Šios paskaitos vyko Melnragės seniūnijoje bei paplūdimiuose. Po jų žmonės pradėjo aktyviau skambinti į „Nuarą“ ir informuoti, kur ir kada laksto šunys.
Vaiko keturkojus
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus komisaras inspektorius Andrius Leliūga mano, kad „Nuaras“ ir pareigūnai galėtų dažniau tikrinti, ar pliažuose nėra šunų. Jam pritaria ir paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai, kuriems tenka ne tik gelbėti skęstančiuosius, bet ir vaikyti šunis iš paplūdimių.
Ypač daug šunų laksto I Melnragės pliaže. Šio paplūdimio gelbėjimo stoties medicinos punkto darbuotoja Irena Aleksienė tikino, kad daugiausiai šunų prie jūros būna vakare - maždaug nuo 17 valandos, kai pliaže dar tebebūna nemažai poilsiautojų. „Man dar neteko matyti nė vieno šuns pliaže su antsnukiu, - sakė medikė. - Maža to, neretai galima išvysti ir be pavadėlio ir net be šeimininkų bėgiojančius šunis.“
Šunų be antsnukiu žmonės atsiveda ir į Girulių pliažą. Čia jų vedžiojimo „pikas“ prasideda maždaug nuo 19 valandos. Tiesa, Giruliuose tokių keturkojų laksto gerokai mažiau nei Melnragės pliažuose. „Manau, kad taip yra todėl, kad į Girulius ilsėtis suvažiuoja kultūringesnė publika, be to, šis pliažas yra atokiau nuo miesto“, - aiškino Girulių gelbėjimo stoties medicinos punkto bendrosios profilaktikos slaugytoja Danutė Daugintienė.
Tvarstė koją
Per savo dvidešimt trejų metų darbo praktiką D.Daugintienė tik kartą gydė nuo šuns nukentėjusį žmogų. „Praėjusiais metais sutvarsčiau berniukui koją, kurią nagais nubrozdino po pliažą bėgiojęs šuo, - pasakojo slaugytoja. - Mano praktikoje dar nepasitaikė, kad paplūdimyje lakstantis šuo būtų kam nors įkandęs. Paprastai žmonės tiesiog išsigąsta po pliažus lakstančių didelių šunų.“
Giruliuose šiemet be šeimininkų buvo pastebėtas tik vienas šuo. Gelbėtojai bandė jį vytis, tačiau šis pasislėpė paplūdimio krūmuose.
Nedaug šunų būna ir II Melnragės paplūdimyje. Čia dirbanti gelbėjimo stoties medicinos sesuo Janina Baranovskaja sakė, kad paprastai į II Melnragės pliažą žmonės atsineša tik labai mažus šuniukus, kurie beveik visą laiką, kol šeimininkai maudosi arba kaitinasi, pratūno krepšiuose.
Naujausi komentarai