Homoseksualumo neslepianti Aurelija: atsipeikėkit, šios poros jau seniai augina vaikus

Įstatymo iniciatoriai sako, kad toks įstatymas būtinas, nes turi apsaugoti ir homoseksualias poras. Priešininkai oponuoja, kad toks įstatymas yra kėsinamasis į tradicinę šeimą ir klausia ar homoseksualams bus leista tuoktis ir auginti vaikus.

Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK televizijos laidoje „Bučiuoju. Rūta“ netrūks emocijų, nes studijoje diskutuos tradicinės šeimos gynėjai ir homoseksualumo neslepiantys žmonės. Pastarieji sako pavargę ir gyvenantys baimėje dėl visuomenėje kilusio susipriešinimo. „Mes 30 metų gyvename homofobiniame karantine, kai esame priversti nesiviešinti, slėptis, gyventi už uždarų durų. Pagaliau ir likusioji visuomenės dalis atėjus pandemijai suprato, ką reiškia gyventi tarp keturių sienų ir nebendrauti su aplinkiniais. Mes taip gyvename dešimtmečius“, – sako Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladmiras Simonko.

Jis tikina dvejojantis, ar savo gyvenime dar spės sulaukti lygių teisių – tokių, kokias turi heteroseksualios poros: „Mes negriauname tradicinių šeimų, nieko neatimame iš jų, mes tik prašome pasidalinti tuo pačiu, ką turite jūs. Heteroseksualios poros gali susituokti, imti paskolas, gydymo įstaigose gauti informaciją apie savo antrą pusę. Mes norime to paties.“

Laidos vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės paklaustas, ar lygiai taip pat, kaip ir tradicinės šeimos, homoseksualai norėtų augintis vaikus, V. Simonko atsakė: „O kodėl gi ne?“

Aš noriu palaikyti tuos vyrus ir moteris, kurie nori įsivaikinti ar turėti vaikų. Ir, kas juokingiausia, kad jie jau jų turi. Mūsų pykčiai dėl to yra absurdiški, nes mes pavėlavome 50 metų. Atsipeikėkit, homoseksualios poros jau seniai augina vaikus – ir ne po vieną, ir ne po du.

„Aš nemanau, kad homoseksualios poros yra šeima, nes šeima tai yra vyro ir moters sąjunga, šeimoje gimsta vaikai“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis su kolegomis siūlo alternatyvą kuriamam partnerystės įstatymui, kuria homoseksualioms poroms būtų įteisinta galimybė tvarkytis teisinius reikalus, imti paskolas, susitvarkyti paveldėjimą ir kitas praktines problemas. Tai būtų susitarimas dėl bendro gyvenimo, tačiau nepretenduojant į šeimos statusą.

Tačiau laidoje dalyvavę homoseksualios orientacijos atstovai tikina, kad toks pasiūlymas jų netenkina. „Tai, ką pasakė Seimo narys, manęs netenkina. Tai mane žemina. Aš tuo jūsų pasiūlymu nepasinaudosiu ir paieškosiu kitos šalies, kur galėsiu sudaryti santuoką“, – piktinasi V. Simonko.  Tuo metu Seimo narys L. Kasčiūnas mano, kad toks homoseksualų priešinimasis yra plano dalis: „Aš manau, kad partnerystės įstatymo įvedimas yra ne homoseksualių porų praktinių problemų sprendimas, o bandymas apeiti santuokos institutą ir per partnerystę sukurti šeimą ir taip pradėti turėti pretenzijų į įsivaikinimą. Tada ir pasakykit visuomenei, kad jūsų planas Lietuvai per partnerystės įstatymą prilygti šeimai ir turėti teisę į įsivaikinimą“, – sako Seimo narys.

Kita laidos viešnia, homoseksualumo neslepianti Aurelija Paunksnė-Ignotė su savo partnere gyvena jau trejus metus ir viena kitą vadina žmona. „Aš noriu palaikyti tuos vyrus ir moteris, kurie nori įsivaikinti ar turėti vaikų. Ir, kas juokingiausia, kad jie jau jų turi. Mūsų pykčiai dėl to yra absurdiški, nes mes pavėlavome 50 metų. Atsipeikėkit, homoseksualios poros jau seniai augina vaikus – ir ne po vieną, ir ne po du“, – laidos svečius nustebino Aurelija. Savo aplinkoje ji turi ne vieną homoseksualų asmenį, kuris augina vaikus iš ankstesnių heteroseksualių santykių.

Tačiau labiausiai nustebino Vokietijoje gyvenančio homoseksualo Mindaugo Grudzinsko–Gocht pasakojimas. Lietuvis prieš aštuonerius metu susituokė su vokiečiu verslininku pagal Vokietijoje galiojantį partnerystės įstatymą. „Man santuokos reikėjo, kad jausčiausi saugus, kad turėčiau tokias pats teises ir garantijas kokias turi tradicinės poros“, – sako Mindaugas.

Vis dėlto neseniai santuoka su vokiečiu verslininku subyrėjo ir jei ne oficialiai įteisinta partnerystė, lietuvis būtų likęs be nieko. „Mano vyras man kas mėnesį privalo mokėti 2500 eurų mano išlaikymui. Taip pat aš pareikalavau 30 tūkst. eurų kompensacijos, nes visus santuokos metus aš buvau namų šeimininkė, paaukojau savo jaunystę jam. Tokie Vokietijoje įstatymai ir aš galiu gauti tai, kas, mano nuomone, man priklauso“, – savo padėtį aiškina Mindaugas.