- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žydai atsargiai vertina premjerės norą Sporto rūmus paversti žydų muziejumi, tačiau užsiminė, kad reikia galvoti apie visiškai naują požiūrį į žydų bendruomenės įamžinimą, praneša „Labas vakaras, Lietuva“.
Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai stovi kaip vaiduoklis pačiame Vilniaus centre. Čia yra ir senųjų žydų kapinių teritorija. Seniau, kur buvo automobilių aikštelė, stodavo autobusai, dabar yra supilta žemė ir daug lentelių aplinkui byloja, kad būtent čia yra senosios žydų kapinės.
„Tai yra baisi nepagarba šiems žmonėms, jų sieloms, kad tie amenys mėtosi atskirai. Neaiški jų palaidojimo vieta ir kur jie turėtų būti. Akmanys čia buvo atvežti, kiek žinau, iš „Grindos“ sandėlio, kuri priklauso savivaldybei. Tuos akmenis suskirstė į dvi dalis. Vieną išvežė prie olandų kapinių, ten, kur buvo galima identifikuoti žmonių pavardes, mirties metus. O čia tuos, kaip man pasakė, kurių identifikuoti negalima, bet aš matau akmenį, kur galima perskaityti“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pasak pašnekovės, savivaldybė pasiūlė vietą, į kurią būtų galima pervežti šiuos akmenis. Tačiau, teigė F. Kukliansky, akmenys, kurie buvo atvežti ir nepagarbiai numesti bei ilgą laiką čia (senųjų žydų kapinių teritorijoje, greta Sporto rūmų – aut. past.) guli, – tik viena istorijos dalis. Baiminamasi, kad juos pervežus į kitą vietą, akmenys dar labiau nesutrupėtų. Be to, pabrėžė ji, taip tikrai nebus išspręstas kapinių teritorijos klausimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Užsienyje yra paskleista melaginga informacija, kad čia – laužomos kapinės. Tai mes čia žmones atvedame – ne tik turistus, bet ir oficialius pareigūnus iš JAV departamento, kad parodytume, jog kapinių čia nėra. Tai yra buvusi kapinių vieta. Bet kadangi buvusių žydų kapinių nėra – toks dalykas neegzistuoja, tai šitie akmenys galbūt ir neturi tiesioginio ryšio su kapinėmis. Negaliu pasakyti, nes niekas tyrimų nedarė, nes visi šie akmenys atsidūrė sandėlyje iš olandų kapinių. Teritorija yra pagrindinis dalykas, kuris turėtų būti saugomas. Suprantu, kad Sporto rūmai yra tos teritorijos dalis, bet tai yra nesibaigianti istorija. 2009 metais buvo pasirašytas rabinų komiteto, kuris atsakingas už kapinių priežiūrą Europos Sąjungoje ir ne tik, susitarimas. Bet iki 2009 metų debatai, kur yra kapinių ribos, vyko tiek ilgai. Visa istorija tęsiasi nė nežinau, kiek metų", – akcentavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Premjerė užsiminė, kad Sporto rūmuose galėtų būti muziejus, skirtas atminti žydams Lietuvoje. Tačiau F. Kukliansky sakė, kad dėl pastato paskirties konkretizavimo su ja nebuvo tartasi.
Turėkime omenyje tuos litvakus, kurie čia, nors ir keli, bet išlikę. Mes irgi turime balso teisę. Nebūtinai reikia laukti svečių iš užsienio, kurie čia atvažiuoja ir bando daryti tvarką.
„Aš visą laiką primenu, jei mes kalbame apie litvakus, tai neturėkime omenyje Pietų Afrikos litvakų. Turėkime omenyje tuos litvakus, kurie čia, nors ir keli, bet išlikę. Mes irgi turime balso teisę. Nebūtinai reikia laukti svečių iš užsienio, kurie čia atvažiuoja ir bando daryti tvarką. Reikia konkretikos. Gaila valstybės pinigų, kurie kada nors bus nurašyti „ant žydų“. Čia tikrai ne mūsų kaltė, kad šis procesas šitaip užsitęsė, ir kad iki šios dienos nežinome tiksliai, kas bus daroma toliau. Esame nežinomybėje jau seniai. Jūs pasižiūrėkite, kiek yra muziejų, skirtų žydų istorijai. Jie yra išmėtyti gabaliukais po visą Lietuvą. Kažkur regionuose yra kraštotyrininkai, kurie renka kažką apie žydus. Bet juk ir žodžio „žydų bendruomenė“ ar faktų nebeliko. Reiškia reikia galvoti apie visiškai naują požiūrį į žydų bendruomenės įamžinimą. Aš dar kartą kartoju, grupė mūsų žmonių – dizaineriai, tie, kurie susiję su istorija, yra paruošę projektą. Gal būtų galima bent į jį pasižiūrėti. Jis tikrai kainuotų pigiau nei visi šie projektai iš užsienio. Galbūt ir įvertinimas to projekto būtų tinkamas“, – svarstė pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...