- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai.
„Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.
Ir jis, ir Medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad finansiškai gydytojai labiausiai nukentėjo dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimo, praktiškai užkirtusį kelią gydytojams dirbti keliose įstaigose.
„Darbo ciklais įvedimas sukėlė didžiulę problemą, žmonės nebegali išvažiuoti dirbti, be to, kiekviena įstaiga tą įsakymą traktuoja savaip. Suderinti vieno žmogaus darbą tarp skirtingų įstaigų praktiškai neįmanoma“, – teigė V. Pečeliūnas.
Suderinti vieno žmogaus darbą tarp skirtingų įstaigų praktiškai neįmanoma.
„Popieriuje toks darbas yra labai įmanomas. Sudėlioji 12 valandų vienoje darbovietėje, po dviejų savaičių sudėlioji 12 valandų kitoje darbovietėje. Tikrai viskas gražiai atrodo popieriuje, bet pabandykite tą įgyvendinti fiziškai. (...) Atidirbus dvi savaites po 12 valandų vienoje darbovietėje, dar reikalaujama išeiti į saviizoliaciją, pasidaryti PGR tyrimus ir, jeigu jie neigiami, toliau tęsti darbą. Realiai to padaryti neįmanoma“, – sakė ir Ž. Gudlevičienė.
Jos teigimu, ministro įsakymas dažnoje gydymo įstaigoje priimamas ne kaip rekomendacija, o draudimas.
„Tai interpretuojama ne kaip rekomendacija, o draudimas“, – teigė ji.
Pasak V. Pečeliūno, šiuo metu gydytojai kalba ne apie kovą su COVID-19, o apie šį sveikatos apsaugos ministro įsakymą.
„Tas nekonkretumas ir intervencija į medikų darbo santykius sukėlė didžiulę sumaištį“, – sakė jis.
Medikų forumo vadovo teigimu, didžioji dalis gydytojų dirba ne vienoje darbovietėje.
Jis pabrėžė, kad netrukus gydytojų stygių pajus pacientai.
„Manau, kad po mėnesio ar dviejų bus ne tik skundai pacientų, bet ir prasidės rimtos problemos dėl sveikatos. Matau pacientus, kurie blaškosi, negauna reikiamų paslaugų, nežino, kada jų gydytojas dirbs, kada įstaiga teiks paslaugas“, – sakė V. Pečeliūnas.
Gydytojų atstovų teigimu, laikydamiesi privalomų saugumo reikalavimų dėl koronaviruso gydytojai gali priimti gerokai mažiau pacientų nei anksčiau, dėl to irgi formuojasi eilės.
„Jau dabar užrašinėjame pacientus konsultacijoms rugsėjo, spalio ar net lapkričio mėnesiais“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Medikų sąjūdžio vadovė ironizavo, kad rajoninių ligoninių, poliklinikų vadovai savo ruožtu turėtų rekomenduoti pacientams sirgti ciklais.
„Pavyzdžiui, Molėtų ar Utenos ligoninėje turėtume nėščioms moterims liepti pastoti ciklais: pastokite tą savaitę ir ateisite konsultacijai būtent tą savaitę, nes tada turėsime akušerį ginekologą specialistą savo ligoninėje“, – sakė ji.
Ž. Gudlevičienės teigimu, gydytojų pajamos mažėjo ir dėl to, kad dėl koronaviruso jie suteikė mažiau paslaugų, negauna priedų, pavyzdžiui, už profilaktinius tikrinimus ir pan.
„Šeimos gydytojų profesinė sąjunga skaičiavo, kiek netenkama pajamų. Bemaž 30 proc. pajamų gydytojai neteko“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl kontaktų su COVID-19 ligoniais turėję izoliuotis medikai negavo 100 proc. nedarbingumo, dalies jų pajamos mažėjo ir dėl šios priežasties.
Pasak medikų organizacijų vadovų, saugumo problemas gydymo įstaigose turėtų spręsti ne papildomi draudimai, o tinkamai naudojamos apsaugos priemonės.
„Kiekvienoje įstaigoje laikantis reikalavimų, iš tiesų gali darbuotojas dirbti taip, kaip dirbo anksčiau“, – antradienį Seime sakė Ž. Gudlevičienė.
Gegužės viduryje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė sprendimą, kad medikų, dirbančių ir kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai šie turi tiesioginių kontaktų su pacientais, darbas „gali būti organizuojamas ciklais arba darbdavio patvirtintu suderintu darbo grafiku“. Kartu pažymima, kad darbo organizavimo būdas turi užtikrinti „minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą, užtikrinant kryžminės taršos prevenciją“.
„Ciklas suprantamas kaip einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“, – rašoma A. Verygos sprendime.
A. Veryga anksčiau yra siūlęs, kad medikai dirbtų tik vienoje gydymo įstaigoje, siekiant taip sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Nesulaukęs medikų organizacijų pritarimo, jis tuomet įpareigojo medikus deklaruoti, kur dirba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...