Antradienį paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius parlamento plenarinių posėdžių salėje pristatė XXI Vyriausybės programą. Be to, Seimas slaptu balsavimu pritarė Jolantos Bernotaitės kandidatūrai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkės pareigas.
Tiesa, parlamentas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Vis tik, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
Tuo metu Ankaroje prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Jame NATO narės pabrėš sparčiai augančias jų gynybos išlaidas, tikėdamosi nuraminti dėl Europos reakcijos į karą su Iranu įsiutusį JAV prezidentą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Paskirtasis ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Seimui pristatė XXI Vyriausybės programą. Projekte išskirta 14 veiklos prioritetų, 89 puslapių apimties dokumentas suskirstytas į 12 skyrių. Ministrų kabinetas ketina didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti Ingos Ruginienės Vyriausybės planuose buvusią „Sodros“ rezervo analizę. Taip pat – pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą. Taip pat ketinama normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Taip pat numatoma toliau spausti Minsko režimą ir didinti izoliaciją, jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą. Nauja Vyriausybė ketina investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai.
Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė. Projektą pristatantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, jog saugumo aplinka yra pasikeitusi ir straipsnis nebeatitinka dabartinių realijų. Be to, sakė jis, straipsnio išbraukimas suteiktų galimybę pasinaudoti visomis NATO atgrasymo priemonėmis, įskaitant ir branduolinį ginklą. Visgi, kai kurie Seimo nariai kėlė klausimą, kodėl neinama referendumo keliu. Savo ruožtu Seimo pirmininkas atsakė, kad šis klausimas nėra tas, kurį būtų privaloma spręsti referendumu – tą gali padaryti ir parlamentas. Tiesa, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
Seimas slaptu balsavimu pritarė Jolantos Bernotaitės kandidatūrai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkės pareigas. Už šią kandidatūrą slaptame balsavo 70, prieš – 6, susilaikė – 9 parlamentarai. Seimas J. Bernotaitę į VTEK narės pareigas paskyrė dar gegužės pabaigoje. Ji yra baigusi studijas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete. Nuo 2022 metų vadovauja Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui. VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į komisijos narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su kandidatu į vidaus reikalų ministrus Martynu Katelynu. Jis ragintas atsiprašyti, kad anksčiau Lietuvos pasienio pareigūnus lygino su Baltarusijos OMON. Politikas to nepadarė ir pažymėjo, kad tokie žodžiai buvo reakcija į esą netinkamai valdytą migrantų krizę. Vis dėlto, pareigūnų algų didinimo bei darbo sąlygų gerinimo klausimus kandidatas įvardijo kaip vienus iš esminių prioritetų tapus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovu. Tiesa, paprašytas patikslinti, kokio tiksliai atlyginimo augimo pareigūnai gali tikėtis kitų metų valstybės biudžete bei kiek visa tai galėtų užtrukti, M. Katelynas teigė nenorįs dalinti išankstinių pažadų. Kitos prioritetinės sritys, pasak kandidato, apimtų migraciją bei civilinės saugos klausimus.
Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad kai kurios Žvalgybos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui – šis nutarimas priimtas nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto, buvusio šio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualaus skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo. Verslininkas ilgus metus buvo sekamas specialiųjų tarnybų, surinkti duomenys buvo panaudoti jo baudžiamojoje byloje. KT pasisakė, kad žvalgybos informacijos rinkimo pagrindai atitinka Konstituciją, tačiau žvalgybos veiksmų asmeniui taikymo ir surinktos informacijos perdavimo bei saugojimo sąlygos ir terminai turi būti reglamentuoti griežčiau. Šiuo nutarimu KT konstatavo, jog, siekdamas užtikrinti prioritetinės valstybės apsaugos funkcijos įgyvendinimą, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti galimybę naudoti prieš asmenis tam tikrus žvalgybos veiksmus. Tačiau jų taikymo pratęsimas, gautos žvalgybinės informacijos saugojimo ir naudojimo baudžiamajame procese sąlygos turi būti reglamentuotos taip, kad nebūtų pažeistos Konstitucijos garantuojamos asmenų teisės ir laisvės. Teismas pažymėjo, kad, nustatydamas žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinių vertybių, susijusių su valstybės apsaugos funkcija, apsaugos svarbą ir sudėtingumą nustatyti joms kylančias grėsmes, turi teisę įstatymu įtvirtinti, be kita ko, ir tokius žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų (jų pareigūnų) veiksmus ir priemones, kurie yra neviešo pobūdžio, t. y. atliekami asmeniui nežinant.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Lietuva laiku įgyvendino europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) reformas ir šiemet iš viso bus gavusi visus 3,8 mlrd. eurų jai skirtų šios priemonės lėšų, sako laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis taip pat teigia, kad antradienį Lietuvą pasieks dar 153 mln. eurų RRF lėšų, numatytų pagal šeštąjį mokėjimo prašymą, o rugsėjį planuojama pateikti paskutinį, septintąjį 995 mln. eurų vertės mokėjimo prašymą (562 mln. eurų subsidijų ir 433 mln. eurų paskolos lėšų), juo numatoma atsiskaityti už 68 rodiklius. Laikinojo ministro teigimu, tiek RRF finansavimas, tiek jam gauti reikalingos reformos turėjo didelę naudą šalies ekonomikos augimui. Dabar kartu su šeštuoju mokėjimo prašymu dabar Lietuva iš Europos Komisijos (EK) yra gavusi 2,84 mlrd. eurų lėšų (74,1 proc. plano vertės), Lietuva yra atsiskaičiusi už 65 proc. rodiklių. Šiuo metu pagal „Naujos karto Lietuva“ planą šalis yra pasiekusi 158 rodiklius iš 197 (arba 80 proc.), yra įgyvendintos visos reformos.
Po didelio masto duomenų vagystės Seimas ėmėsi iniciatyvos Valstybės kontrolę (VK) įpareigoti iki spalio 10 d. atlikti Registrų centro auditą. Seimas anksčiau antradienį vėl nepritarė iniciatyvai suburti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi duomenų vagystės aplinkybes – projektui nepritarta po svarstymo. Anot „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, pavedimas VK atlikti auditą padėtų išvadas dėl incidento gauti anksčiau nei tyrimą baigs prokuratūra. Jeigu Seimas galutinai balsuos už „aušriečių“ projektą, VK turės aiškintis, ar įvykus incidentui Registrų centro organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės registrų ir informacinių sistemų saugumui užtikrinti. VK taip pat turėtų nustatyti, ar po viešojoje erdvėje paskelbto galimo duomenų nutekinimo incidento atsakingų institucijų ir paties Registrų centro veiksmai buvo pakankami. Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.
Būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jam įdomiausia užsienio politikos sritis yra derybos dėl naujojo ES daugiamečio biudžeto, politikas tikina planuojantis aktyviai įsitraukti į šį procesą. M. Sinkevičiaus teigimu, derybose Lietuva turėtų veikti išvien su kitomis ES valstybėmis, turinčiomis panašius prioritetus. Kalbėdamas apie Lietuvos nacionalinio biudžeto formavimo procesus, M. Sinkevičius ragino nesureikšminti tik finansų ministro, kuris naujoje Vyriausybėje bus keičiamas, vaidmens, pažymėjo, kad svarbus darbas teks ir viceministrams. M. Sinkevičiaus Vyriausybėje dabar finansų ministro pareigas laikinai einantį Kristupą Vaitiekūną keis Taurimas Valys.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ankaroje prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Jame NATO narės pabrėš sparčiai augančias jų gynybos išlaidas, tikėdamosi nuraminti dėl Europos reakcijos į karą su Iranu įsiutusį JAV prezidentą. Kartėlį dėl to, kad Europos šalys nustatė apribojimus savo karinių bazių naudojimui JAV pajėgų atakoms prieš Iraną, vis dar jaučiantis D. Trumpas ilgą laiką iki pat viršūnių susitikimo griežtai kritikavo sąjungininkes už, jo nuomone, per lėtą veikimą. Europos šalių lyderiai siekia mažų mažiausiai išvengti konflikto su JAV prezidentu, kuris suduotų dar vieną smūgį NATO patikimumui, ypač po to, kai D. Trumpas ne kartą pasėjo abejonių dėl JAV įsipareigojimo ginti savo sąjungininkes. Ankaroje taip pat suplanuotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento susitikimas, siekiant atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
JAV prezidentas Ankaroje pareiškė, kad labai nusivylė NATO sąjungininkių Europoje reakcija į jo karą su Iranu. Bendraudamas su žiniasklaidos atstovais, D. Trumpas lyderis sulaukė klausimo, ar jis yra patenkintas sąjungininkių Europoje padaryta pažanga didinant išlaidas gynybai, ko D. Trumpas jau seniai reikalavo. JAV prezidentas pabrėžė buvęs „labai nusivylęs NATO“, nes su JAV nebuvo „elgiamasi gerai, nes mes kai ką padarėme Irane“, ir pakartojo savo nusiskundimą, jog Vašingtono sąjungininkės nepadėjo Artimųjų Rytų kare, kuris buvo pradėtas kartu su Izraeliu. Pabrėžęs, kad „mums nieko kito nereikia“, D. Trumpas kėlė klausimus, kodėl JAV „investavo trilijonus dolerių į NATO“, siekdamos apsaugoti Europą nuo Rusijos, tačiau mainais esą negavo nieko.
Sirijoje viešint Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, sostinėje Damaske netoli jo viešbučio sprogo du savadarbiai sprogstamieji įtaisai. Per šiuos sprogimus sužeista mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – keturi policijos pareigūnai. Pasak Sirijos vidaus reikalų ministerijos, sprogimai įvyko už saugumo perimetro, nustatyto Prancūzijos prezidento vizito metu, ribų ir nekėlė tiesioginės grėsmės E. Macronui ar jo oficialaus vizito programai, kuri tęsėsi pagal numatytą planą. Paryžius netrukus po šių pranešimų patvirtino, kad prezidentui pavojus negresia. E. Macronas į Siriją atvyko pirmadienio vakarą ir tapo pirmuoju Europos Sąjungos (ES) šalies lyderiu, apsilankiusiu šioje šalyje nuo 2010 m.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas perspėjo apie Lenkijos ruošiamą „visą virtinę veiksmų padėčiai eskaluoti“. Kyrylo Budanovas turėjo galvoje Kyjivo ir Varšuvos diplomatinį konfliktą, įsiplieskusį po Ukrainos prezidento sprendimo pavadinti vieną Ukrainos karinį dalinį „UPA (Ukrainos liaudies armijos – ELTA) didvyrių“ vardu ir Lenkijos prezidentui dėl to atšaukus Volodymyrui Zelenskiui anksčiau suteiktą valstybinį apdovanojimą. Lenkija UPA laiko atsakinga už masines lenkų žudynes Voluinėje Antrojo pasaulinio karo metais. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pareiškė, kad Ukraina Lenkijos spaudimui nepasiduos, kaip nepasidavė ir kur kas galingesnės Rusijos reikalavimams. Jo teigimu, ar šis susidūrimas baigsis katastrofa, ar įtampą visgi pavyks sumažinti, vis dar neaišku. Tačiau K. Budanovas išreiškė viltį, kad bus sulaukta pastarojo varianto.
Naujausi komentarai