Į Lietuvą įskridus, kaip įtariama, dronui, dalyje šalies paskelbtas oro pavojus, dėl ko Vilniaus apskrities gyventojams buvo rekomenduojama eiti į priedangas. Paskelbus oro pavojų, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Tuo metu parlamento opozicija kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką, prašydama pristatyti Venecijos komisijai dėl LRT projekto išvadų siųstus atsakymus.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Dėl į šalies teritoriją įskridusio drono Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus, dalyje kitų apskričių – įvestas geltonas grėsmės lygis. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikino, jog kariuomenei buvo suteikti visi leidimai imtis reikalingų priemonių. Savo ruožtu kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius informavo, kad Baltarusijos karinės pajėgos ryte pranešė apie link Lietuvos teritorijos galimai skrendančius dronus. Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad nuo šiol gyventojai bus dažniau informuojami apie galimas grėsmes.
Opozicija kreipėsi į Seimo pirmininką J. Oleką, prašydama pristatyti Venecijos komisijai dėl LRT projekto išvadų siųstus atsakymus. Šį raštą pasirašė 9 opozicijoje dirbantys Seimo nariai – konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Jurgis Razma, Giedrė Balčytytė, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė, Paulė Kuzmickienė, Vytautas Kernagis. Taip pat kreipimąsi pasirašė liberalas Simonas Kairys, demokratė Rima Baškienė. Venecijos komisija skubos tvarka vertino darbo grupėje paruoštą LRT įstatymo projektą ir paprašė Seimo pateikti savo pastabas į jų pateiktas preliminarias išvadas. Gegužės pradžioje vykusiame Seimo Kultūros komiteto posėdyje parlamentarai teiravosi, kas pateikė šias išvadas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas informavo, kad išvadas komisijai pateikė Seimo vadovas J. Olekas.
Po oro pavojaus signalų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pranešė ketvirtadienį šauksiantis uždarą pasitarimą. Į jį kviečiami Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės saugumo departamento atstovai. Pasak komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus, posėdžio metu bus aptarta, kas yra daroma ir kas artimiausioje ateityje bus padaryta, apsaugant Lietuvos oro erdvę, miestus bei gyventojus.
DHL padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas nusprendė paleisti į laisvę du kaltinamuosius – 63 metų Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą ir Rusijos pilietį Eldarą Salmanovą. Išėję į laisvę abu jie turės dėvėti apykojes, kiekvienas sumokėti po 30 tūkst. eurų užstatą ir registruotis policijoje. Iš E. Salmanovo dar paimtas ir Rusijos piliečio pasas. Šį sprendimą galima skųsti. Vilniaus apygardos teismo įsitikinimu, 30 tūkst. eurų dydžio užstatai, taikant juos kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis, gali leisti pasiekti įstatyme numatytus tikslus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d., kaip įtariama, Lietuvos pilietis Aleksandras Šuranovas, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Anksčiau „čekiukų“ byloje išteisintą buvusią ilgametę Marijampolės tarybos narę ir buvusią parlamentarę Vaidą Giraitytę-Juškevičienę Apeliacinis teismas pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Ankstesnis išteisinamasis nuosprendis panaikintas. Nauju nuosprendžiu V. Giraitytei-Juškevičienei skirta 6 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje. Šis verdiktas įsigaliojo iškart, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nuteistoji Marijampolės rajono savivaldybei turės atlyginti 1 235 eurų turtinę žalą. Bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas V. Giraitytė-Juškevičienė suklastojo 15 vienetų tarybos nario išlaidų suvestinių, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Tuometė politikė iš savo šeimos narių ar pažįstamų rinko kuro kvitus, juos pateikdavo ir nepagrįstai gaudavo kompensacijas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Nuo šiol nacionalinis plėtros bankas ILTE finansavimą teiks ne tik iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, bet ir iš nuosavo kapitalo. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia – tai reiškia, kad ILTE pradės veikti kaip pilnavertis plėtros bankas. Anot jo, ILTE užbaigia beveik metus trukusį pertvarkos procesą, o finansavimas nuosavomis plėtros banko lėšomis sudarys galimybę gauti aukštą tarptautinių agentūrų skiriamą kredito reitingą, kuris leis skolintis palankesnėmis sąlygomis. Generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko teigimu, nauja tvarka ILTE padės geriau mobilizuoti valstybės ir privačių investuotojų finansinius resursus. Kaip įprastam bankiniam finansavimui būdingas produktas, paskolos bus vertinamos individualiai – kiekvienu atveju nustatant paskolos sumą, trukmę, palūkanas ir užstato reikalavimus.
Būtiniems geležinkelių infrastruktūros atnaujinimams iki 2030-ųjų reikės apie 800 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Anot jo, artimiausių poros metų darbams užteks „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) lėšų, tačiau vėliau daugiau jų reikės skirti iš valstybės biudžeto. Trečiadienį geležinkelių finansavimo poreikis aptartas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje. Kaip pranešė LTG, joje pristatyti ir preliminarūs skaičiavimai, kokių investicijų reikėtų kritinei infrastruktūrai, tarp jų – ir „Rail Baltica“ signalizacijos diegimas, automatinės riedmenų kontrolės tam tikri atnaujinimai, kitos eismo saugumo geležinkelyje priemonės. Po dviejų geležinkeliuose neseniai įvykusių avarijų LTG pristatė trumpalaikes saugumo geležinkelyje priemones, daugiausia susijusias su riedmenų gedimo ir žmogiškųjų klaidų rizikų mažinimu.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV kariuomenės brigadų skaičių Europoje mažinamas nuo keturių iki trijų – 2021 m. egzistavusio lygio, pranešė JAV Gynybos departamentas. Pranešime nurodoma, kad, priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pabrėžė buvęs amerikiečių užtikrintas, kad nebuvo priimta jokių sprendimų dėl Lenkijoje dislokuotų JAV pajėgų mažinimo, o jo šalį Vašingtonas tebelaiko „pavyzdine sąjungininke“. Gegužės pradžioje Pentagonas pranešė, kad Vašingtonas iš Vokietijos, kuri atsisakė prisidėti prie karinės operacijos Irane ir kritikavo derybų su Iranu eigą, išves 5 tūkst. karių.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas Pekine priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Rusijos prezidentas pabrėžė savo šalies, kaip patikimos energijos tiekėjos, svarbą krizių laikmečiu. Visgi, po susitikimo Kremlius pranešė, kad Pekine Rusija ir Kinija nesusitarė dėl naujojo kelių milijardų dolerių vertės dujotiekio „Power of Siberia 2“ statybos pradžios. Kalbėdamas apie Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regioną, Xi Jinpingas susitikimo metu pareiškė, kad skubiai reikalingos visapusiškos paliaubos, o derybos yra itin svarbios. V. Putinas pabrėžė glaudaus Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo įtemptu laikmečiu svarbą. Šie santykiai yra vienas „svarbiausių stabilizuojančių veiksnių tarptautinėje arenoje“, teigė Rusijos vadovas. Xi Jinpingas priėmė V. Putiną Pekine praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito.
Irano vyriausiasis derybininkas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia atnaujinti karą ir vis dar tikisi, jog Islamo Respublika pasiduos. Mohammadas Bagheras Ghalibafas pridūrė, kad Irano pajėgos rengia „galingą atsaką“ į galimą JAV ir Izraelio atakų atnaujinimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė Persijos įlankos valstybių lyderių prašymu atidedantis planuotą ataką prieš Iraną, kuri buvo numatyta antradienį, nes vyksta „rimtos derybos“ su Teheranu, tačiau pridūrė davęs JAV pajėgoms „tolesnius nurodymus būti pasiruošusioms vykdyti visapusišką didelio masto puolimą prieš Iraną bet kuriuo metu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį Varšuvoje priėmė naująjį Vengrijos premjerą Peterį Magyarą. Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje po derybų, D. Tuskas sakė, kad bendradarbiaus su P. Magyaru, siekiant prisidėti prie bendros Europos pozicijos dėl Ukrainos formavimo, ir pridūrė, jog šiuo klausimu jie laikosi „panašių nuomonių“. D. Tuskas taip pat padėkojo P. Magyarui už norą stiprinti dvišalius ryšius ir atgaivinti bendradarbiavimą Višegrado grupėje – regioniniame aljanse, kurį sudaro Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija. Tuo metu su pirmuoju užsienio vizitu į Lenkiją atvykęs naujasis Vengrijos premjeras džiaugėsi, kad „tūkstantį metų trunkančioje Lenkijos ir Vengrijos draugystėje prasideda naujas skyrius“.
(be temos)