G.Kuprevičius: "Abejoju Čiurlionio nuoširdumu Sofijai" Pereiti į pagrindinį turinį

G.Kuprevičius: "Abejoju Čiurlionio nuoširdumu Sofijai"

2013-05-23 23:59

Atrodo, garsų XX a. pradžioje mirusį dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį Lietuvoje žino visi. Tačiau Giedrius Kuprevičius rytoj pradedamą rodyti baletą "Čiurlionis" įveikė tik iš antro karto. Kodėl?

M.K.Čiurlionis dar nuo sovietų laikų apaugintas mitais, paslėptas po tam tikru luobu. Tik jį pradaužus, į menininką galima žvelgti kitu žvilgsniu – kaip į žmogų.

Apie naują žvilgsnį į M.K.Čiurlionį – "Vilniaus dienos" interviu su kompozitoriumi G.Kuprevičiumi.

– Kodėl sumanėte kurti baletą apie M.K.Čiurlionį? Šiek tiek keista, kai kompozitorius muzikos kalba siekia prabilti apie kitą kompozitorių.

– Sulaukus tokio amželio kaip mano, norisi truputį parizikuoti. Kai 2009 m. parašiau pirmą baleto variantą, jis vadinosi "Angelas iš Pustelniko", bet teatras jo nepriėmė. Dėl įvairių priežasčių. Reikėjo surasti kitą garsinį sprendimą.

Po kiek laiko profesorius Darius Kučinskas man padovanojo storą savo katalogą su pirmais M.K.Čiurlionio kūrinių taktais. Grįžau namo, atsiverčiau, pradėjau groti kiekvieną, ir – nušvitimas. Viskas tapo aišku. Visą baletą perrašiau iš naujo. Jeigu dabar grotų aną, tai būtų visai kita muzika. Ir tada vėl atvažiavau į Vilnių su nauja baleto partitūra.

– Ir kas buvo šio kūrinio "teisėjai"?

– Operos ir baleto teatro Meno taryba. Ir ji tą kūrinį priėmė. Maždaug tuo metu vyko ta suirutė su Tania Sedunova, ir tai išėjo į naudą. Ji labai norėjo, kad baletą statytų koks nors choreografas iš Rusijos, o aš labai nenorėjau. Rusai iš karto ateitų su tuo savo, žinote, sovietiniu M.K.Čiurlionio matymu, antspaudu. M.K.Čiurlionis jiems – vienplanis, visiškai nešnekant apie jį kaip apie žmogų, tik darbai, paveikslai, muzikinės formos sonatos. Viskas labai suprimityvinta.

Tačiau teatre baleto trupės meno vadovu pradėjo dirbti Krzysztofas Pastoras iš Lenkijos. Pasidomėjo, kokie veikalai guli stalčiuje. Susipažinęs su "Čiurlionio" partitūra, man paskambino, pareiškė, kad baletą nori statyti. K.Pastoro skambutis man buvo labai netikėtas.

O mano pageidavimas toks ir buvo: būtų gerai, kad baletą statytų žmogus, kuris nėra artimas M.K.Čiurlioniui ir yra ne lietuvis.

Baleto choreografas ir režisierius iš Lenkijos Robertas Bondara – laisvas žmogus, jis galėjo pažiūrėti į M.K.Čiurlionį visiškai nepriklausomai nuo mūsų mąstymo stereotipų. Taip, kad baletas ant scenos atsidurs lenkų dėka.

– Jus, kaip suprantu, labiau domino M.K.Čiurlionis ne kaip menininkas, o kaip žmogus. Kodėl?

– Taip, nes tai – įdomi, labai ryški asmenybė. Ir labai prieštaringa. Joje yra visko: ir dramos, ir komiškumo, ir ko tik nori. Mane domino gyvam jam esant nepasiektos šlovės drama. Antra drama, kuri taip pat mane persekiojo ne vieną dešimtmetį, – kodėl M.K.Čiurlionis neturėjo draugų, kodėl jis buvo toks vienišas? Trečioji – buitinė: ar M.K.Čiurlionis galėjo būti šeimos žmogus, ar galėjo turėti šeimą? Daug ko apie jo gyvenimą nežinome.

– Kas jums padėjo tai sužinoti – archyvai, senos knygos, giminės?

– Giminės padarė viską, kad tiktai paspekuliuotume, todėl daug kas nutylėta, nepasakyta. Laiškai ne visi išlikę. M.K.Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės santykiai su jo seserimis buvo labai įtempti, ir aš su tuo susidūriau. Netgi palikuonys, kurie galėjo mums, man, kaip baleto autoriui, padėti daugiau, abejojo, ar tik nepadarysim ko nors ne taip.

Bet paskui, kai lyg kriminalistai pradėjome gilintis, dėlioti ir derinti faktus, viskas po truputį aiškėjo. Yra puikių prisiminimų, pavyzdžiui, Juozo Tallat-Kelpšos, į kuriuos neįsiskaityta, kurie paskendę toje M.K.Čiurlionio mitologijoje. Kai viską sudėliojome į vietą, susidarė labai aiškus jo paveikslas. Taip aš sudėliojau ir baleto libretą.

– Suabejojote M.K.Čiurlionio ir S.Kymantaitės meile? Dėliojant jo paveikslą ta meilė nepasirodė tokia stipri, kokia yra piešiama iki šiol?

– Labai sunku pasakyti. Kai skaitai M.K.Čiurlionio laiškus Sofijai, kai kur man kyla įtarimų dėl jo nuoširdumo. O jinai buvo labai paprasta mergina ir turėjo vieną tikslą – išmokyti jį kalbėti bei rašyti lietuviškai. Be to, ji kilusi iš sveikos lietuviškos šeimos. Manė, bus vaikas – bus viskas gerai. Atsirado vaikas, tačiau viskas buvo blogai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų