Gimnazijų reitingai: šie metai tapo lūžio tašku

„Jei ankstesniais metais kalbėdavome, kad privačios mokyklos tuoj tuoj, labai greit prisivys ir pralenks savivaldybių mokyklas mokinių pasiekimais, tai 2023 metus galime traktuoti kaip tuos metus, kai ir įvyko šis lūžis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Kaip trečiadienį pranešė žurnalas „Reitingai“, situacija šiek tiek geriau atrodo dėl savivaldybių gimnazijų, atsirenkančių visus ar dalį moksleivių.

Pasak reitingų autorių, šie metai tapo lūžio tašku ir jei tendencijos nesikeis, po dvejų – ketverių metų matysime dar prastesnę padėtį. Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams – rusų kalba.

Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudarytame dalykiniame reitinge matematikos dalyke geriausios yra KTU gimnazija, Vilniaus licėjus ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, pagal lietuvių kalbą – LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Istoriją geriausiai laikė Klaipėdos licėjaus, Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleiviai, biologiją – Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai.

Jei ankstesniais metais kalbėdavome, kad privačios mokyklos tuoj tuoj, labai greit prisivys ir pralenks savivaldybių mokyklas mokinių pasiekimais, tai 2023 metus galime traktuoti kaip tuos metus, kai ir įvyko šis lūžis.

Pagal IT reitingą pirmavo KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija ir LSMU gimnazija, chemijos – Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus ir Šiaulių J. Janonio gimnazija.

Fizikos geriausiai išmoko KTU gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus licėjus, anglų kalbos – Vilniaus licėjus, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija, geografijos – Vilniaus licėjus, Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždarytos 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Tuo metu privačių mokyklų per dešimtmetį padaugėjo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93.

Prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., šiuo metu – per 8 procentai. „Reitingai“ prognozuoja, kad po 2–3 metų šis skaičius perlips 10 procentų.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, privačios mokyklos veikia dešimtyje iš 60-ies savivaldybių.

Jo teigimu, gerų rezultatų pasiekia 10 metų ir ilgiau dirbančios privačios gimnazijos, yra mininčių ir 30-metį.

„Jos ieškojo, blaškėsi, gal atrado savo nišą. Jos akcentuoja akademiškumą, nes yra privačių mokyklų, kurios niekina akademiškumą, sako, kad sukuria gerą aplinką“, – teigė G. Sarafinas.

Mažėja besimokančiųjų tiksliųjų dalykų

Žurnalo tyrimas taip pat parodė, kad mokyklose mažėja tiksliųjų dalykų besimokančiųjų moksleivių, tad, anot G. Sarafino, Lietuvos siekis tapti aukštųjų technologijų šalimi blanksta.

Kyla klausimas, kas čia įvyko. Vienas paprastas sprendimukas – ministerija panaikino galimybę mokytis daugumos disciplinų B lygiu.

„Kyla klausimas, kas čia įvyko. Vienas paprastas sprendimukas – ministerija panaikino galimybę mokytis daugumos disciplinų B lygiu. Šiemet negali mokytis nei informatikos, nei fizikos, nei biologijos, chemijos“, – teigė jis.

G. Sarafinas pateikė pavyzdį – anksčiau eilinėje gimnazijoje, kur buvo 150 vienuoliktokų, apie 17 rinkdavosi chemiją A ir tiek pat B lygiu, dabar liko tik besimokantys A lygiu.

Žurnalas „Reitingai“ apklausė 40 gimnazijų, kuriose mokosi 4000 vienuoliktokų. Daugumoje jų besimokančiųjų fizikos, biologijos, ypatingai informacinių technologijų, sumažėjo du-tris kartus.

Pernai chemijos egzaminą, anot jo, laikė 1090 jaunuolių iš 25 tūkstančių, fizikos – 2170, panašiai ir šiemet. IT egzaminą laikė kas dešimtas abiturientas.

„Tačiau po poros metų prisiminsime tuos metus su nostalgija, kai stipriai domėjosi chemija, fizika, informacinėmis technologijomis“, – sakė G. Sarafinas.

Jis taip pabrėžė, kad nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia apie gausėjančias būsimų pedagogų gretas, daugiausia jų renkasi pradinio ugdymo, meno ar sporto pedagogikos studijas, o štai į chemijos pedagogiką pernai įstojo vienas, šiemet – du studentai, panašiai ir fizikos.

„Panagrinėjus gilumines priežastis, aiškėja, kad švietimo strategai užprogramavo tiesiog amžiną chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir kitų disciplinų mokytojų trūkumą“, – kalbėjo žurnalo redaktorius.

G. Sarafinas taip pat nurodė, kad tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos jaunuolių nerimauja, kad neišlaikys matematikos egzamino. Nuo 2015-ųjų stojančiųjų į inžinerijos studijas sumažėjo tris kartus.