Tai rodo šią savaitę viešai pateikta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita.
2024 metais, kai didžiąją metų dalį dar dirbo buvusios kadencijos Seimo nariai, parlamentinei veiklai panaudota 1,893 mln. eurų, 2023 metais – kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Tuo metu 2025-aisiais – 2 mln. 515 tūkst. 424 eurai.
Didžiausias išlaidūnas – „aušriečių“ vedlys
Pernai vienas Seimo narys transportui, kanceliarinėms prekėms, biurui ir jo įrangai, gėlėms, veiklos ataskaitoms ir panašioms išlaidoms galėjo skirti 22 tūkst. 468 eurus.
Būtent tokią sumą nurodė parlamentinei veiklai išleidęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Beveik 12 tūkst. eurų jam kainavo automobilio eksploatavimas, techninis išlaikymas, remontas ir nuoma, dar 1 tūkst. eurų jis skyrė viešbučiui užsienyje ir kelionei, už 2 tūkst. eurų pirko telefonų, dar už panašią sumą – kompiuterinės technikos. Parlamentaras taip pat įsigijo gėlių, suvenyrų, mokėjo už salių nuomą susitikti su rinkėjais.
Daugiau nė vienam parlamentarui nepavyko panaudoti maksimalios leidžiamos sumos. Euro iki jos pritrūko „aušriečiui“ Tomui Domarkui.
Per praėjusius metus daugiau kaip po 22 tūkst. eurų parlamentinei veiklai išleido keturios dešimtys Seimo narių, o po daugiau nei 20 tūkst. eurų – per pusę Seimo narių – 72.
Išlaidas sieja su tolimesnėmis kelionėmis
Etikos ir procedūrų komisijos, prižiūrinčios, kaip naudojamos šios lėšos, pirmininkas Viktoras Fiodorovas išlaidų padidėjimą labiausiai siejo su naujo parlamento darbo pradžia.
Tradiciškai parlamentarams pernai daugiausia kainavo transportas – degalai, automobilių remontas, priežiūra, draudimas, nuoma.
„Vienas dalykas – pasikeitęs Seimas, pirmi kadencijos metai, turbūt daugiau negu pusė pasikeitusio Seimo, tai nauji vartojimo įpročiai ir poreikis – ir kompiuterinė technika, ir biurai nauji, ir visa kita (...) turi suprasti, ko reikia, kiek reikia, prisistatyti rinkėjams“, – trečiadienį BNS sakė jis.
„Kitas dalykas – smarkiai padaugėjo Seimo narių iš regionų, automatiškai yra transporto išlaidų augimas“, – kalbėjo politikas.
Pasak V. Fiodorovo, toliau nuo Vilniaus gyvenantys Seimo nariai didžiąją dalį išlaidų skiria transportui.
„Normalu, atvažiuoti iš Skuodo, Mažeikių, Klaipėdos ir tą daryti kartą arba du kartus per savaitę yra pakankamai didelis iššūkis ir finansine, ir laiko prasme“, – sakė jis.
Suvenyrai, mokymai, gėlės
Itin mėgstamas pirkinys buvo ir suvenyrai. „Valstietis“ Valius Ąžuolas jiems išleido 10,2 tūkst. eurų, kultūros ministrė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė – 10 tūkst. eurų, socialdemokratas Giedrius Drukteinis – 9,1 tūkst., jų partijos kolega Antanas Nedzinskas – beveik 9 tūkst., „valstietis“ Eimantas Kirkutis – beveik 8 tūkst. eurų.
Liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Simonas Kairys didžiausias sumas – maždaug po 8,5 tūkst. eurų – skyrė biuro patalpų nuomai, aptarnavimui. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis tam per metus išleido beveik 8 tūkst. eurų.
Demokratas Dainius Varnas už 5,6 tūkst. eurų spausdino ir platino Seimo nario veiklos ataskaitą, jo frakcijos kolegė Agnė Širinskienė už 1,2 tūkst. eurų pirko knygų, konservatoriui Emanueliui Zingeriui 2 tūkst. eurų kainavo renginio dalyvių maitinimas.
Keletas parlamentarų investavo į kvalifikacijos tobulinimą. Daugiausia – 2,6 tūkst. eurų – tam skyrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė socialdemokratė Raminta Popovienė, per 1 tūkst. eurų tam išleido konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, „aušriečiai“ Karolis Neimantas ir Martynas Gedvilas.
Seimo nariai taip pat pirko gėlių, kanceliarinių prekių, mokėjo už telekomunikacijų ir interneto paslaugas, nuomojo transportą atvežti ekskursijoms į Seimą, pirko viešosios informacijos rengėjų paslaugų, prenumeravo spaudos leidinių, prieigą prie duomenų bazių.
Dalis lėšų nė nepalietė
Kaip visuomet, parlamentinei veiklai numatytų lėšų pernai nenaudojo dvi konservatorės – Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė. Šios frakcijos narys Raimondas Kuodis išleido tik 146 eurus.
Tarp mažiausiai naudojusiųjų minėtas lėšas – socialdemokratai Gintautas Paluckas (1,1 tūkst. eurų), jo frakcijos kolega Linas Balsys (2,9 tūkst.), Rasa Budbergytė (4 tūkst.), Ruslanas Baranovas (7 tūkst.), konservatorius Dainius Kreivys (4,5 tūkst.).
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas išleido 11,3 tūkst. parlamentinei veiklai skirtų lėšų, premjerė Inga Ruginienė – 4,5 tūkst. eurų.
Etikos ir procedūrų komisijos vadovo teigimu, naujosios kadencijos parlamentarai gana tvarkingai atsiskaito už panaudotas lėšas.
„Kokių nors klausimų, kad būtų galima nepatvirtinti ataskaitos ar tam tikrų ataskaitoje pateiktų skaičių, tokių atvejų nebuvo labai daug. Buvo pakankamai daug užklausų dėl organizuojamų renginių, pavyzdžiui, sąskaitos buvo išrašytos ne Seimo nario vardu. Turėjome atvejų, kai negalėjome priimti tokių išlaidų. Smulkmenų pasitaiko, bet tai nėra didelės sumos, kurios smarkiai sumažintų bendras Seimo narių išlaidas“, – BNS teigė V. Fiodorovas.
Jis pabrėžė, kad Etikos komisija nevertina, ar išlaidos padarytos pagrįstai, ji tik žiūri, kad šios atitiktų nustatytą tvarką.
„Mes, kaip Etikos komisija, nevertiname, ar tikrai reikėjo tokio didelio straipsnio, ar reikėjo tokių padangų ar ne kitokių. Tai iš esmės yra rinkėjų vertinimas. Mes žiūrime, kad viskas atitiktų tvarkas, kad sąskaitos būtų išrašytos ir laiku, ir konkrečiai Seimo nariui, kad būtų tos išlaidos, kurios leidžiamos tvarkomis. Pavyzdžiui, kad būtų vieno automobilio taisymas, o ne dviejų. Mes žiūrime, kad už parlamentinei veiklai skirtas lėšas netaisytų ir šeimos automobilio. Į tokius atvejus tikrai rimtai žiūrime ir Seimo narius įspėjame dėl to“, – aiškino V. Fiodorovas.
„Seimo nariai turi būti atsakingi“
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Didėjant vidutiniam atlyginimui, parlamentarams priklausanti suma taip pat auga.
Etikos komisijos pirmininkas nesiėmė svarstyti, ar nereikėtų mažinti nustatyto dydžio.
„Aš galvoju, kad Seimo nariai turi būti atsakingi ir tikslas turėtų būti ne išleisti visko iki galo, bet išleisti iš esmės tiek, kiek reikia parlamentinei veiklai“, – pabrėžė V. Fiodorovas.
„O kalbant apie tą bendrą dydį, vėlgi grįšiu prie kolegų, kurie gyvena šiek tiek toliau – ir kuras brangsta, ir automobilio priežiūra brangsta, ir kiti dalykai brangsta, kas irgi yra susiję su tuo pačiu vidutiniu atlyginimu. Kad nesusidarytų situacija, kai Skuode arba Klaipėdoje veikiantis Seimo narys negalės važiuoti tiek, kiek jam reikia važiuoti į Vilnių, grįžti į savo apygardą (nes ir Statutas tai numato, kad reikia dirbti apygardoje), tai turėsime kitą problemą“, – sakė parlamentaras.
Pernai vasarį tuometinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir keli Demokratų frakcijai priklausantys politikai buvo registravę Seimo statuto pataisą iki 0,7 VMDU sumažinti kas mėnesį skiriamas parlamentines išlaidas, tačiau parlamentarai siūlymą atmetė.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Naujausi komentarai