Geriausiems protams iš užsienio susigrąžinti – per 20 mln. eurų

Kvietimus tyrėjų iš užsienio koordinuojamiems projektams planuojama paskelbti 2018 m. pirmoje pusėje.

„Tikimės, kad šiuo metu vykdoma mokslo ir studijų sistemos pertvarka, apimanti institucijų tinklo konsolidavimą ir išteklių koncentravimą, finansavimo ir kokybės užtikrinimo sistemų reformą, tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokesčio kėlimą, sukurs tinkamą aplinką protų nutekėjimo prevencijai ir pritraukimui”, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kaip pabrėžia ministrė, pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mokslui skirtos didelės finansinės investicijos, šalies mokslo ir studijų institucijos savo turima mokslinių tyrimų įranga prilygsta aukšto tarptautinio lygio mokslo centrams. Tačiau iki šiol trūko finansinių instrumentų, kurie pasiūlytų tarptautiniu mastu konkurencingas darbo sąlygas, galinčias motyvuoti aukščiausio lygio mokslininkus dirbti Lietuvoje. Todėl dalis 2014-2020 m. ES investicinių fondų lėšų nukreipta į užsienio lietuvių ir užsieniečių mokslininkų pritraukimą.

2018 m. pirmoje pusėje numatoma skelbti kvietimus mokslinių tyrimų projektams, kuriuos vykdyti į Lietuvą galės atvykti užsienio mokslo institucijose dirbantys aukšto lygio mokslininkai ir tyrėjai. Įgyvendinant projektus, planuojama, kad mokslinių tyrimų grupėms vadovaus aukšto lygio užsienio mokslininkai, o pačią mokslinių tyrimų grupę galės sudaryti tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrėjai. Į projektus bus skatinama įtraukti ir jaunuosius tyrėjus. Konkursą organizuos Lietuvos mokslo taryba.

Numatoma, kad mokslinių tyrimų projektai galės būti iki 4 metų trukmės, o maksimali vieno projekto vertė - iki 1 mln. eurų. Bus skiriamos lėšos ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti.

Tarptautinė praktika rodo, kad daugeliui pasaulio valstybių aktualus protų judumo - protų nutekėjimo, susigrąžinimo, pritraukimo - politikos poreikis. Kaip patvirtina JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Airijos ir kitų valstybių pavyzdžiai, šalis mokslo protams tampa patraukli, kai mokslo politika sudaro sąlygas ne tik susigrąžinti išvykusius tyrėjus, bet ir pritraukti aukštos kvalifikacijos mokslininkus užsieniečius, o perspektyvias savo mokslo pajėgas išlaikyti savo šalyje. Tokia mokslo aplinka yra atviresnė naujovėms, į tokią šalį iš jos išvykę tyrėjai yra labiau linkę sugrįžti.