Pakeitus neformalaus ugdymo krepšelio panaudojimo tvarką, beveik 15 proc. padaugėjo vaikų, pasirinkusių neformalųjį ugdymą, kitaip – būrelius. Taip pat daugėja naujų vaikams siūlomų veiklų ir mažėja savivaldybių, kuriose, kaip pernai, galbūt nebus panaudoti būreliams skirti pinigai.

Pernai spalį, pradėjus finansuoti neformalųjį vaikų ugdymą, beveik trečdalis savivaldybių nepanaudojo tam valstybės numatytų daugiau nei 3 mln. eurų. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Palangos savivaldybėse dešimtys tūkstančių eurų teko ne vaikų popamokinei veiklai, o grįžo į biudžetą.

Dabar savivaldybėms ne tik leidžiama priimti kitų rajonų vaikus, bet vienus būrelius finansuoti daugiau, o kitus – mažiau. Krepšelio suma – 15 eurų – atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių, galės svyruoti trečdaliu.

„Lyginant su praėjusiais metai, (būrelius lanko) beveik 10 tūkstančių daugiau (mokinių). Reiktų sakyti, kad viskas juda teigiama linkme“, – džiaugėsi Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys.

Kad popamokinės veiklos krepšelis paskatino vaikus rinktis įvairias veiklas pripažįsta ir patys mokytojai. Pedagogė Asta Galbuogienė iš Alytaus sako pernai pradėjusi dirbti su beveik 50 vaikų, o šiemet keturis būrelius organizuoja 80-čiai moksleivių.

Šiemet neformaliajam švietimui skirti beveik 10 mln. eurų.

Populiariausios veiklos – sportas, šokiai, muzika, pilietiškumo ugdymas. Labai pasigendama informacinių technologijų, techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos užsiėmimų.