Kaltinimai menka kompetencija, prieštaringai vertinama pertvarka, bėgantys specialistai, neaukštas visuomenės pasitikėjimo procentas. Tai – jau beveik metus generaliniu prokuroru dirbančio Dariaus Valio nuolatiniai palydovai.

Raštu duotame interviu, kurio teko laukti beveik mėnesį, generalinis prokuroras gina prokuratūros reformą ir tvirtina nejaučiąs spaudimo iš išorės.

Generalinėje prokuratūroje per šiuos metus buvo imtasi kai kurių reformų. Ar jau galite įvertinti bent tarpinius tų reformų rezultatus?

Prokuratūroje vykusių ir tebevykstančių pokyčių pagrindinis tikslas yra sustiprinti žmonių interesų apsaugą ir padaryti prokuratūros veiklą efektyvesnę.

Generalinėje prokuratūroje jau veikia du naujai pertvarkyti departamentai: Baudžiamojo persekiojimo bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo. Prie šių departamentų vairo stojo nauji vadovai, kupini idėjų, gebantys nešališkai nagrinėti visuomenei itin svarbias baudžiamąsias bylas ir priimti sprendimus.

Generalinėje prokuratūroje buvo panaikinti septyni vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų etatai, atsisakyta ir 25 prokuroro etatų, nes dalis prokurorų vykdė neprocesines funkcijas. Beveik ketvirtadaliu sumažintas ir vadovaujančių prokurorų skaičius teritorinėse prokuratūrose – panaikinti 42 vyriausiojo prokuroro pavaduotojų etatai, o buvę vadovai atlieka prokuroro funkcijas. Visi šie sprendimai priimti siekiant optimizuoti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorų darbą bei norint sustiprinti prokurorų, atliekančių procesines funkcijas, grandį.

Panaikinti 138 darbuotojų, tai yra vairuotojų, kompiuterininkų, budėtojų ir kiti pertekliniai etatai.

Pasigirsta kaltinimų, kad mažinant prokurorų skaičių gali nukentėti bylų tyrimo kokybė.

Kaip negali vienas gydytojas mokėti gydyti visų ligų, taip ir prokuroras negali kokybiškai tirti visų kategorijų nusikaltimų. Vienos žinios reikalingos tiriant nužudymus, kitos žinios reikalingos tiriant korupcinius nusikaltimus. Esu įsitikinęs, kad prokurorai turi specializuotis, tai ir vyksta šiuo metu. Jie turi kaupti patirtį ir žinias tirdami tam tikros kategorijos nusikaltimus. Tik tokiu būdu pasieksime efektyvesnių darbo rezultatų, ypač tirdami sudėtingas baudžiamąsias bylas.

Buvo susiklosčiusi ydinga situacija, kai prokurorai, vengdami labai giežtos atsakomybės dėl teismo išteisinamojo nuosprendžio, esant bent mažiausiai asmens išteisinimo rizikai, tyrimus nutraukdavo ir jų neperduodavo teismui. Šiandien prokurorai jau skatinami nebijoti teisminių procesų rezultatų, išteisinamųjų nuosprendžių. Prokurorai skatinami nenutraukti tyrimų, o siekti apginti nukentėjusiųjų interesus ir baudžiamąją bylą perduoti teismui.

Per metus taip pat patvirtinti keli svarbūs dokumentai: naujas Prokurorų karjeros tvarkos aprašas, kuriame nustatyta aiški, skaidri prokurorų skyrimo į aukštesnes pareigas tvarka; naujas Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašas, kuriuo vadovaudamiesi prokurorai ir ikiteisminio tyrimo įstaigų ar jų padalinių vadovai privalo kontroliuoti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką; nauji Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, kuriais perskirstytos prokurorų pajėgos sunkių ir sudėtingų nusikaltimų tyrimus koncentruojant didžiuosiuose miestuose.

Bet protestuodami prieš pernelyg radikalius ir dažnai neapgalvotais vadinamus pokyčius prokuratūros darbe išėjo nemažai profesionalių prokurorų?

Po struktūrinių pertvarkų, be abejo, nemaža dalis prokurorų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pajuto permainas prokuratūros sistemoje. Tačiau kitaip ir negali būti, nes ir prokuratūra turi būti lanksti, gebėti greitai reaguoti į iškylančius naujus iššūkius.

Sujungus buvusius Ikiteisminio tyrimo kontrolės ir Valstybinio kaltinimo skyrius į vieną departamentą, tas pats prokuroras jau pradėjo dalyvauti baudžiamojoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki tos bylos atstovavimo visų instancijų teismuose.

Kitaip organizuojamas darbas ir dėl priimtų naujų tvarkos aprašų bei veiklos planų.

Manau, kad buvo imtasi labai svarbių žingsnių pertvarkant prokuratūrą ir siekiant kuo efektyvesnės jos veiklos.

Kuriose prokuratūros darbo srityse pokyčiai dar laukia?

Manau, kad turime labai gremėzdišką prokuratūros struktūrą, kurią sudaro Generalinė prokuratūra, penkios apygardos ir 51 apylinkės prokuratūra. Daugelyje apylinkių prokuratūrų dirba tik 3–6 prokurorai. Susiklostė neaiškūs apygardų prokuratūrų ir jų veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių prokuratūrų pavaldumo santykiai. Apygardos vyriausiasis prokuroras nėra atsakingas už jo veiklos teritorijoje veikiančias apylinkių prokuratūras. Dėl to išsisklaido atsakomybė už veiklos nesėkmes, prokuratūrose formuojasi skirtinga bylų nagrinėjimo praktika, nevienodas darbo krūvis.

Generalinė prokuratūra negali efektyviai vadovauti 56 teritorinėms prokuratūroms. Sudėtingos bylos turi būti tiriamos tik aukščiausią patirtį ir kvalifikaciją turinčių prokurorų. Siekiame kiek galima daugiau prokuroro atsakomybės, kad tas pats prokuroras dalyvautų byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tai labai svarbu, nes prokurorai priima spendimus, kurie dažnai lemia žmonių likimus.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui esame pateikę Prokuratūros įstatymo projektą, kuriuo siūlome nustatyti, kad apylinkių prokuratūros taptų apygardų prokuratūrų padaliniais. Taip siekiame sukurti šiuolaikišką, europietišką prokuratūros modelį.

Žadėjote įgyvendinti didesnį prokuratūros atvirumą. Kas nors daryta ta linkme?

Manau, kad pavyko įgyvendinti vieną svarbiausių mano akcentuotų darbų – šių metų vasarį buvo patvirtintos Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijos, kuriomis atsakingiems pareigūnams privaloma užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę, ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugą ir visuomenės teisę žinoti.

Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jie gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek prokuroras pripažįsta leistina. Šiose rekomendacijose pavyko apibrėžti ir numatyti tuos atvejus, kada ir kokią informaciją pareigūnai privalo teikti visuomenei.

Kokie pokyčiai rezonansinėse bylose: Sausio 13-osios, Medininkų, Vytauto Pociūno mirties, Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso? Kada galima tikėtis esminių rezultatų?

Visą naujausią viešą informaciją apie rezonansines bylas skelbiame.

Vadinamoji Sausio 13-osios byla jau yra perkvalifikuota kaip nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimas. Už šį nusikaltimą netaikoma kaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o didžiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Šiuo metu pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį prokurorai siekia perkvalifikuoti įtarimus ir Medininkų byloje. Taigi ikiteisminiai tyrimai vyksta toliau, o juos planuojama baigti atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus.

Ikiteisminis tyrimas dėl V.Pociūno mirties priežasties ir aplinkybių nustatymo taip pat tęsiamas, šiuo metu laukiama, kad būtų pradėtas vykdyti teisinės pagalbos prašymas.

Baudžiamąsias bylas dėl A.Ūso ir D.Kedžio mirties priežasčių nustatymo tyrę prokurorai, remdamiesi Lietuvos ir užsienio ekspertų bei specialistų išvadomis, priėmė nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus, nes minėtų asmenų mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai. Žinoma, šie prokurorų nutarimai dar gali būti skundžiami.

Kaip vertinate padažnėjusius Seimo priimamus sprendimus nepanaikinti teisinės neliečiamybės įtariamiems parlamentarams?

Esu valstybės pareigūnas, todėl nekomentuoju politikų priimtų sprendimų.

Tačiau noriu pabrėžti, kad mes gyvename teisinėje valstybėje ir tik teismas sprendžia, ar asmuo yra kaltas. Prieš įstatymą visi esame lygūs, todėl jeigu kyla abejonių dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, manyčiau, jos turėtų būti išsklaidytos.

Ar kaip generalinis prokuroras nejaučiate vis didėjančio tam tikrų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir dalies žiniasklaidos, spaudimo, atakų?

Generalinio prokuroro pareigas einu beveik metus ir per šį laikotarpį nejutau jokio spaudimo.

O dėl tiesioginio prokuroro darbo, tai kiekvienas prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymų. Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

Kaip pasikeitė jūsų asmeninis gyvenimas tapus generaliniu prokuroru?

Gyvenimas pasikeitė tiek, kiek ir turėjo pasikeisti. Einant atsakingas pareigas darbo diena nesibaigia įprastu laiku, trunka 12–14 valandų. Laisvalaikio beveik neturiu, mintys nuolat sukasi apie darbą, turiu savo tikslus ir siekius, kuriuos norėčiau įgyvendinti, tad didžiausią dalį laiko skiriu darbo reikalams spręsti.

Kaip sakė vienas išminčius, gyvenimas yra toks, kokį mes jį susikuriame.