Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis pažeidė įstatymą

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis pažeidė įstatymą, nutarė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK po trečiadienį vykusio posėdžio pranešė, kad D.Raulušaitis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą, nesilaikė įstatymų reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas. Be to, D.Raulušaitis pažeidė įstatymą ir dėl to, kad iškilus interesų konfliktą keliančioms aplinkybėms, laiku nepapildė savo privačių interesų deklaracijos.

Tyrimą komisija pradėjo pagal Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pranešime buvo nurodyta, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimo interesų konflikto ir kreiptis į generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo banko „Snoras“ bylos kuravime.

VTEK pranešime rašoma, kad D.Raulušaičiui buvo žinoma apie minėtą giminystės ryšį, taip pat buvo žinoma ir apie sutuoktinės dėdės pareigas.

„Aplinkybė, kad banko “Snoras„ antrinė įmonė 2009 metais įsigijo 34 proc. bendrovės „Lietuvos rytas“ akcijų, buvo vieša ir žinoma. Šios tarpusavyje susijusios įmonės privataus intereso šaltinio požiūriu vertintinos kaip vienas darinys. Atitinkamų institucijų veiksmai, sankcijos banko Snoras“ atžvilgiu neabejotinai gali turėti įtakos ir bendrovės „Lietuvos rytas“ veiklai“, - rašoma VTEK pranešime.

Anot etikos sargų, D.Raulušaitis koordinavo skirtingų institucijų veiksmus, suorganizavo iki šešių įvairios sudėties pasitarimų. Komisijos duomenimis, D.Raulušaitis 2011 metų lapkričio 9 dienos rezoliucija Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui pavedė spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos banko pateiktą informaciją, lapkričio 15 dienos raštu pradėtą ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

„Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, komisijos vertinimu, D.Raulušaičiui Generalinėje prokuratūroje sprendžiant klausimus dėl banko “Snoras„, interesų konflikto situacija kilo ir ją reikėjo deklaruoti“, - rašoma VTEK pranešime.

Anot VTEK, valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

„Pažymėtina, kad 2011 metų lapkričio 15 dieną viešojoje erdvėje atsiradus informacijai apie galimai neteisėtą informacijos apie minėtus parengiamuosius veiksmus atskleidimą dienraščiui „Lietuvos rytas“, generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis žodžiu kreipėsi į D.Valį, prašydamas nepavesti jam užduočių, susijusių su prokuratūroje atliekamais ir organizuojamais ikiteisminiais tyrimais, susijusiais su banku “Snoras", - rašoma VTEK pranešime.

Savo prašymą D.Raulušaitis motyvavo siekiu vengti bet kokių neigiamų interpretacijų dėl jo sutuoktinės giminystės ryšio su vienu iš „Lietuvos ryto“ vadovų, šį pašymą generalinis prokuroras patenkino, rašo VTEK.

„Komisijos vertinimu, D.Raulušaitis minėto interesų konflikto turėjo vengti nuo pat veiksmų dėl banko “Snoras“ Generalinėje prokuratūroje pradžios - šiuo atveju, jam duoto žodinio generalinio prokuroro pavedimo, nelaukiant, kol visuomenės informavimo priemonėse pasirodys su tyrimu susijusi informacija ir atitinkamos interpretacijos", - įvertino VTEK.
Komisija nuomone, esamas teisinis reguliavimas D.Raulušaičiui nesukūrė tiesioginės pareigos iš anksto privačių interesų deklaracijoje nurodyti bendrovę „Lietuvos rytas“ ir vieną iš jos akcininkų bei vadovų Algimantą Budrį, kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

D.Raulušaitis savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas, kad dėl minėtų aplinkybių - A.Budrio einamų pareigų bei giminystės ryšio su jo sutuoktine - gali susidaryti regimybė apie interesų konfliktą, papildė tik šių metų kovo 8 dieną.