Pakilti nuo kėdės

Pagal profesiją M. Valkevičius – animatorius, kuriantis animacinius filmus.

Jis režisavo populiariausią lietuvišką animacinį filmą „Kakė Makė: Mano filmas“ ir tapo pirmuoju lietuviu, kurio animacinis darbas – „The Perfect Fit“ – buvo įtrauktas į „Disney+“ platformą.

Dabar kuria naują animacinį filmą „Pabėgęs namas“.

„Mano darbas iš esmės yra sėdimas. Natūralu, kad atėjo noras pajudėti. „Išsijudinau“ prieš 12–13 metų, kai draugas pasiūlė sudalyvauti 5 km bėgimo varžybose. Ir nors niekada gyvenime nebėgiojau, pabandžiau ir užsikabinau. Labai patiko, tada išbandžiau 10 km distanciją, irgi patiko. Paskui buvo pusmaratonis, galiausiai įveikiau dar vieną kitą maratoną ir man tapo nuobodu, tada nusprendžiau, kad turiu sudalyvauti ultramaratone – 100 km bėgimo varžybose“, – pasakojo Meinardas.

Pasak M. Valkevičiaus, jis pajuto, kad iššūkių dar per mažai, taip jo gyvenime atsirado triatlonas – dviratis, bėgimas ir plaukimas.

„Ironman“ iššūkių nepakako

Įveikęs olimpines distancijas, Meinardas griebėsi „Ironman“ (liet. „geležinis žmogus“) iššūkio, kurį taip pat įveikė ir ne vieną kartą.

„Tada pagalvojau, ką čia dar nuveikus? Nusprendžiau plaukti Nerimi iš Vilniaus į Kauną. Atstumą įveikiau per keturias dienas. Tačiau buvo labai šalta, nepaisant, kad buvo liepos vidurys. Upėje vandens temperatūra buvo vos 15 laipsnių. Pamenu, laukėme liūčių, kad bent kiek upė patvintų, nes vanduo buvo labai nusekęs. Mažai kas apie tai kalba, bet plaukiant upe, yra pavojus atsitrenkti į akmenį ar į kitą kokią kliūtį ir susižeisti“, – pastebėjo Meinardas.

Todėl plaukiant Nerimi, priekyje M. Valkevičiaus baidarę irklavo bičiulis Evaldas, kuris švilpdamas įspėdavo plaukiką apie priekyje kyšančią kliūtį.

Jei vieną kartą sušvilpdavo, plaukikas turėdavo plaukti kairiau, jei du – sukdavo į dešinę, aplenkdamas priekyje kyšančią kliūtį.

Plauksime iš Švedijos, priešakyje bus Lietuva, namai, manau, kad tai labai motyvuos.

Meinardas pripažino, kad plaukimas Nerimi buvo labai sunkus būtent dėl šalto vandens, jis plaukdamas peršalo, teko gerti vaistus, nes nenorėjo nutraukti plaukimo.

Tad prieš beveik trejus metus M. Valkevičius per 4 dienas nuplaukė 170 km Neries upe – nuo Vilniaus iki Kauno.

Anot Meinardo, plaukikui nuplaukti 15 km prireikia tiek pat jėgų ir energijos, kiek bėgikui nubėgti 75 km.

„Plaukimas yra lėtas ir gana sunkus fizinis darbas, jei taip galima pasakyti“, – teigė ekstremalas.

Išmėginimas: prieš kelerius metus M. Valkevičius per 4 dienas nuplaukė 170 km Neries upe – nuo Vilniaus iki Kauno. / M. Valkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Konkurencija prie Lamanšo

Idėja plaukti per Baltiją M. Valkevičiui kilo, kai nepavyko įgyvendinti sumanymo perplaukti Lamanšo sąsiaurį.

O, pasirodo, tokių entuziastų yra labai daug, reikia kone stoti į eilę, norint perplaukti Lamanšą.

Plaukti būtų tekę 35 km. Ten plaukikus lydi laivai, kurių kapitonai turi turėti specialias licencijas lydėti plaukikus.

Patiems plaukikams tai kainuoja po keliasdešimt tūkstančių eurų, kad gautų leidimą plaukti per Lamanšą.

Plaukikai negali rengtis termokostiumų, negali sustoti ilsėtis, negali net laivo borto paliesti, turi perplaukti maršrutą vienu ypu.

Vien dėl tokių griežtų reikalavimų Lamanšą yra perplaukę mažiau žmonių nei įkopusių į Everestą.

Distancija labai sudėtinga dėl laivų eismo intensyvumo, dėl srovių ir šalto vandens.

„Vien tam, kad gaučiau bilietą plaukimui per Lamanšą, turiu laukti dar trejus metus. Ten yra labai didelė konkurencija, labai daug žmonių nori įveikti šitą maršrutą. Tai labai sudėtingas maršrutas tiek logistine, tiek finansine prasme. Bet tai yra kiekvieno plaukiko svajonė. Atkritus šiam sumanymui, nusprendžiau susigalvoti savo iššūkį. Žinoma, teko suderinti su šeima. Išdėsčiau, kaip tai saugiai padaryti. Iš šalies žiūrint, tai atrodo savižudiška, bet tik tiems, kurie nėra plaukikai. Gal Poseidonas, Neptūnas ar uraganai sustabdys mane nuo šio žygio, ateitis parodys, tačiau esu pasiryžęs perplaukti Baltijos jūrą, kad ir kiek man tai užtruktų“, – teigė Meinardas.

Triatlonininkas: išbandęs bėgimo marotonus, M. Valkevičius nusprendė, kad verta išmėginti dar ir plaukimą bei dviračių sportą. / M. Valkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Planas – perplaukti jūrą

„Pernai vasarą apsisprendžiau įgyvendinti vieną iš savo svajonių, kaip jau minėjau, – perplaukti Baltijos jūrą. Ilgus metus man tai atrodė neįgyvendinama. Bet norisi padaryti, kad neįmanoma taptų įmanoma. Planuoju tai padaryti šią vasarą, liepos antroje pusėje arba rugpjūčio pirmoje pusėje. Tai priklausys nuo oro sąlygų, nuo audrų, nes gamta gali suvelti planus“, – kalbėjo Meinardas.

Plaukikas pasiryžęs išplaukti iš Švedijos žemyninės dalies ir atplaukti į Klaipėdos kontinentinę, nestodamas ilsėtis salose.

„Šalia plauks laivas, kuris naviguos plaukimą, nes Baltijos jūra nenuspėjama gamtiniu požiūriu, ir laivų eismas ten intensyvus. Planuoju plaukti po 30–35 km per dieną nuo aušros iki sutemų. Jei pavyks ir ilgiau, daug kas priklausys dar ir nuo srovių. Neplanuoju plaukti naktį“, – savo planais dalijosi Meinardas.

Šalia plaukiko plauks ne tik laivas su 5–6 žmonių įgula, bet ir baidarė, jei prireiktų skubios pagalbos.

Meinardas planuoja ilsėtis ir miegoti laive. Dar nesuplanavo, ar ilsėsis kas valandą ar kas dvi po 5–10 min., kad galėtų pavalgyti ar atlikti masažą, jei reikės.

„Planas yra perplaukti Baltijos jūrą, vadinasi, jei stabtelėsiu ar miegosiu laive, tai pradėsiu plaukti nuo tos vietos, kur baigiau plaukimą“, – dėstė Meinardas.

Palyginimas: anot M. Valkevičiaus, nuplaukti 15 km sportininkui prireikia tiek fizinių jėgų ir energijos, kiek ir nubėgti 75 km atstumą. / M. Valkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

„Nebūsiu vienui vienas“

Kalbėdamas apie tikėtinus pavojus, plaukikas pasidžiaugė, kad Baltijos jūroje nėra ryklių, bent jau nebuvo iki šiol.

Didžiausias blogis – šaltokas vanduo, vasarą Baltija įšyla daugiausiai iki 17 laipsnių.

„Vandens temperatūra gana žema net vasarą, bet aš plauksiu su triatlono kostiumu, kuris apsaugos mane, ketinu plaukti su specialiomis kojinėmis, kepure, pirštinėmis. Apsirengsiu taip, kaip paprastai žmonės plaukia atviruose vandenyse“, – teigė plaukikas.

Rengdamasis iššūkiui per Baltiją, Meinardas bendravo su vienišo keliautojo Gintaro Paulionio (1945–1994) sūnumi Pauliumi.

Šis plaukimas per Baltiją bus toks simbolinis aktas, kai vanduo tarsi sujungs ne tik jūros krantus, bet ir valstybes, žmones, kultūras.

G. Paulionis įveikė Baltijos jūrą paties pasigaminta irkline valtimi ir žuvo grįždamas namo prie pat Lietuvos krantų.

„Jis buvo visai vienas jūroje. Aš plauksiu ne vienišas, šalia bus laivas su komanda, tarp jų bus gydytojas. Viskas sudėliota taip, kad mano saugumas būtų maksimalus. Jei kils kokia ekstremali situacija, lipsiu į laivą ir plauksime namo. Beje, jei bangavimas bus didesnis nei vienas metras, man teks stabdyti plaukimą ir laukti, kol jūra aprims. Plauksime iš Švedijos, priešakyje bus Lietuva, namai, manau, kad tai labai motyvuos“, – kalbėjo Meinardas.

Meinardas plaukte pasiryžęs įveikti ilgiausią atvirų vandenų atstumą Lietuvos istorijoje.

Todėl tikino jaučiantis atsakomybę ir sportuoja baseine nuo pernai vasaros.

„Jūra ir baseinas, žinoma, skirtingi dalykai. Tik baseine dugnas visuomet tas pats, o atviruose vandenyse plaukiant džiaugsmo daugiau. Baltijos jūroje, aišku, augmenijos ir žuvyčių nesimatys, bet vis įdomiau nei baseine“, – šypsojosi ekstremalas.

Kūrėjas: pagal profesiją M. Valkevičius yra animatorius, kuriantis animacinius filmus, o plaukimas, bėgimas ar dviračių sportas jam yra tarsi atsvara jo kūrybiniam darbui. / M. Valkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Apie galimybių ribas

Kokios yra žmogaus galimybių ribos? Meinardas teigia, jog tai požiūrio klausimas.

„Sportas iš tiesų labai įkvepia. Suteikia jėgų ir energijos. Manęs juokais net klausia, ką aš vartoju, kad toks laimingas atrodau. Po darbo biure, grįžtu namo, prabėgu distanciją, mintys atsigauna, protas išsivalo“, – tikino M. Valkevičius.

Ilgos valandos vandenyje kasdien reikalauja ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės.

Tačiau tai esą ne rekordų siekimas – tai kelionė su savimi, su bangomis, šalčiu ir nežinomybe.

„Kokios mintys sklando galvoje, kai bėgu, važiuoju dviračiu ar plaukiu? Viskas priklauso nuo to, ar tai varžybos, ar treniruotės. Per varžybas tik skaičiuoju sekundes ir nėra laiko kitoms mintims. Per treniruotes klausausi audioknygų, nes plaukti 6–7 valandas yra nuobodoka. Esu knygų fanatikas, per metus perskaitau mažiausiai šimtą knygų. Skaitau viską, kas įdomu. Nėra vieno išskirtinio žanro, kuris labiau patiktų, be to, skaitydamas ar klausydamas audioknygas aptinku idėjų ir savo animacijai“, – kalbėjo Meinardas.

Šis plaukimas per Baltiją bus toks simbolinis aktas, kai vanduo tarsi sujungs ne tik jūros krantus, bet ir valstybes, žmones, kultūras.