- Karolina Ambrazaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams.
Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.
Mokytojų profsąjungos sutinka, kad Seimo priimtos pataisos yra reikalingos, bet jomis tik gelbėjamasi iš padėties.
2020 metais praeitos kadencijos Seimas nutarė, jog jei klasėje mokosi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, joje privalo būti du mokytojai. Šią savaitę priėmus pataisas nustatyta, jog greta mokytojo galės dirbti pagal konkretaus vaiko ar vaikų poreikius atrinkti švietimo pagalbos specialistai, psichologai ar kitokie specialistai.
Švietimo ministerija pripažįsta, jog pakeitimai inicijuoti, nes mokyklos neturi prabangos skirti du mokytojus vienai klasei.
„(...) Tokios galimybės realizuoti visu šimtu procentu tikrai nėra. Todėl Seimo nariai buvo pateikę šį švietimo įstatymo keitimą, kuriam iš esmės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritarė“, – BNS šią savaitę sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
„Tam tikra prasme sudarytume tam tikrą laisvę mokykloms spręsti, o kaip geriau tas pamokas organizuoti“, – pridūrė jis.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas BNS sakė, kad pataisų prireikė, nes taikyti įtraukiojo ugdymo modelį nuo rugsėjo nėra pasiruošta.
„Jie gelbėjasi iš padėties, nes, pasikartosiu, jeigu nebūtų šito pakeitimo dabar priėmę, galiojanti įstatymo norma nuo rugsėjo mėnesio neveiktų“, – BNS teigė E. Milešinas.
Profsąjungos pirmininko teigimu, norint įgyvendinti senąjį reikalavimą dėl dviejų mokytojų, reikėtų perskistyti finansavimą mokykloms.
„Rinkiminiais metais, kada praktiškai rudenį mes turim rinkimus, atidaryti biudžeto įstatymo klausimą liepos mėnesį, besibaigiant sesijai, tai – neįmanoma. Realiai ką Seimo nariai bekalbėtų, tokie dalykai per savaitę laiko nepadaromi“, – sakė E. Milešinas.
Pasak švieitmo viceministro I. Gaižiūno, kita priimtų pataisų priežastis – 103-ose klasėse vykdytų bandomųjų tyrimų rezultatai.
„Bandomosios 103 klasės, kuriose dirbo daugiau specialistų, būtent ir parodė, kad iš tikrųjų reikia daugiau lankstumo ir daugiau įvairovės, kai kalbam apie vaikus turinčius didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius“, – pasakojo viceministras.
Nors LŠMPS nariams kyla klausimų, kodėl bandomieji tyrimai vyksta tik po įstatymo dėl įtraukiojo ugdymo priėmimo 2020 metais, jie pritaria matomiems rezultatams, bet įžvelgia kitą problemą – specialistų ir lėšų trūkumą.
„(Bandomiesiems tyrimams – BNS) yra papildomai skiriamas finansavimas, tada atsiranda papildomai galimybė mokykloms samdyti specialistus, atsiranda daugiau etatų ir tada jau dirba keli žmonės, keli pedagogai klasėje su tokiais vaikais. Ir kaip ir ministerija sakė, kad kaip ir pasiteisina tokie dalykai ir galbūt ne antras mokytojas, o švietimo pagalbos specialistas (reikalingas). Bet pasikartosiu – tam reikalingi resursai“, – sakė E. Milešinas.
Iki šiol mokyklose nebuvo taikoma griežtų taisyklių, kiek ir kokių specialistų turi dirbti klasėje, kuomet joje mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Dažnu atveju buvo samdomi mokytojų padėjėjai, kuriems nėra keliami kvalifikaciniai reikalavimai.
LŠMPS pirmininko teigimu, dėl resursų trūkumo situacija mokyklose išliks panaši ir nuo rugsėjo.
„Kiekviena įstaiga turi turėti lėšų ir etatų skaičių, kad galėtų samdyti žmones. Ir antras dalykas, jeigu yra pinigai, reikia fiziškai žmonių, tai yra jau specialistų, kurie ateitų ir dirbtų tą darbą. Kol kas, šiandien dienai, pagal tai, kokia yra situacija ir su žmonių skaičium, ir su finansinėm galimybėm, biudžeto lėšom, aš manau, kad situacija nesikeis ir išliks tokia pati, kokia yra“, – sakė E. Milešinas.
Švietimo viceministras I. Gaižiūnas BNS teigė, jog klausimas dėl mokytojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo jiems žinomas, tačiau konkretus sprendimas, kokie nauji reikalavimai bus nustatyti, dar nepriimtas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po perspėjimų apie audrą sinoptikai tikina: informacija apie prognozuojamus orus – klaidinga6
Paplitus perspėjimams apie į Lietuvą atslenkančią audrą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tikina, kad socialinėje erdvėje pasklidusi informacija apie prognozuojamus orus klaidinga. ...
-
Kaip neužmigti prie vairo? (specialisto patarimai)
Vairavimas pavargus yra viena iš dažnų eismo nelaimių priežasčių. Per jas nukenčia ne tik turtas, bet ir sveikata ar net netenkama gyvybės. Kaip suprasti, kad jau laikas stoti, pailsėti ir ką daryti, kad miegas prie vairo imtų mažiau? Apie t...
-
Vilniuje numatomi eismo ribojimai: laukia renginių kupina savaitė
Priešpaskutinę rugpjūčio savaitę Vilniuje netruks renginių, numatyti eismo ribojimai. Sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami drauge paminėti Baltijos kelio 35-metį, dalyvauti NATO karinių orkestrų festivalyje „Military Tattoo Lithuan...
-
A. Tapinui – S. Malinausko klausimas dėl mokesčių slėpimo: visuomenininkas kreipėsi į VMI24
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo tinklalaidėje atkreipė dėmesį į pernai gegužę paviešintą podkastą „Chat GBP“, kuriame visuomenininkas Tomas Marcinkevičius pasakoja apie tam tikrą situaciją, susijusią su laid...
-
Perspėja: Varšuvą paskandinusi audra artėja link mūsų8
Iš Lenkijos ateinančios liūtys šiąnakt pasieks ir Lietuvą, feisbuke pranešė „Grinda“. ...
-
Nuomonės formuotoja apie paspirtukininko partrenktą dukrą: tapau tiesiog paranojike mama9
Prekės ženklo „Vysniog“ įkūrėjos Gabijos Vyšniauskaitės-Šutavičienės dukra Olivija tapo nelaimingo įvykio auka – mergaitę gatvėje partrenkė paspirtukininkas, važiavęs itin dideliu greičiu. Skaudžiu įvykiu garsi ...
-
Papasakojo, kokių kuriozų randa atliekas rūšiuojančių vilniečių maišeliuose2
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, sostinės gyventojai oranžiniais maišeliais surinko jau daugiau nei tūkstantį tonų maisto atliekų. Tačiau rūšiavimo ekspertai sako, pasimokyti d...
-
Apie 125 mln. eurų Lietuvai kainuosiantį karinį miestelį: vokiečių karių poreikiai yra specifiniai2
Rūdninkų poligone pradedamas statyti miestelis vokiečių brigadai. Lietuvai jis kainuos 125 milijonus eurų. Jame tarnaus maždaug 80 procentų, tai yra apie 4 tūkst., Vokietijos brigados karių. Krašto apsaugos ministras sako, kad nuo kitų, karini...
-
„Graži tik savo augintiniui? Būk graži iš tikrųjų!“: sporto klubų tinklui – kritika dėl reklamų7
Sporto klubų tinklas „Gym+“ sulaukė tautiečių, tarp jų – ir visuomenėje žinomų žmonių, kritikos. Kai kuriems pro akis neprasprūdo sporto klubų tinklo reklamos, kuriose lietuviai įžvelgė ir seksizmą. „Gym+“ vad...
-
Svarstys, ar grįžti prie S. Nėries paminklo klausimo: pirmininkas siūlytų pervadinti „Išdavyste“11
Rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės Salomėjos Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio Vito Karčiausko teigimu, tarp si...