Gamybos įmonėse – sumaištis dėl privalomo testavimo: darbdaviai nutarimus interpretuoja savaip?

„Žmogus numatytu laiku ateina į medicinos kabinetą, jis atlieka greitąjį testą ir medicinos darbuotojas duomenis suveda į e. sveikatą ir tada žmogus grįžta į darbo vietą. Tai darome savo resursais, savo lėšomis, esame akreditavę savo medicinos punktus ir tai leidžia mums pratestuoti didelius srautus žmonių“, – aiškino „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.

Baldų gamybos įmonėje iš 4 tūkst. darbuotojų dėl COVID-19 testuojasi 800. Tai daroma darbo metu, įmonės specialiai įrengtuose kabinetuose, todėl darbuotojams jokių papildomų rūpesčių nekyla.

Tačiau ne visi taip uoliai rūpinasi naujosios tvarkos įgyvendinimu. Nuo rugsėjo 13 d., įsigaliojus prievolei ir gamybos įmonėms testuoti savo darbuotojus, kai kur kilo sumaištis.

Buvo toks konkretus atvejis, kai darbuotojai klausė, ar teisėtas darbdavio reikalavimas reikalauti galimybių paso darbo vietoje. Ne, neteisėtas.

„Darbdaviai interpretuoja Vyriausybės nutarimą taip, kaip jiems patinka. Pavyzdžiui, buvo toks konkretus atvejis, kai darbuotojai klausė, ar teisėtas darbdavio reikalavimas reikalauti galimybių paso darbo vietoje. Ne, neteisėtas“, – kalbėjo Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Imuniteto neturintys darbuotojai, kuriems testuotis privalu pagal Vyriausybės nutarimą, gali būti ramūs – jų testus apmoka valstybė. Galimybių paso darbdaviai prašyti negali, jis reikalingas tik pramogoms. Tokiu atveju, už testą susimoka pats gyventojas.

„Turėjome daug nesusipratimų, kuomet darbuotojai buvo neįleidžiami į darbo vietą tik dėl to, kad neturėjo neigiamo testo rezultato, nors darbuotojai turėjo įrodymus, kad jau yra užsiregistravę testavimui“, – sakė I. Ruginienė.

Darbdaviai sako palaikantys idėją testuoti darbuotojus, tačiau daugelis nesupranta, kodėl testuotis privalo ir gamybos įmonių administracijos darbuotojai. Tikina, jog sunku susigaudyti, kokių duomenų darbdaviai gali, o kokių negali prašyti darbuotojų.

Darbuotojai buvo neįleidžiami į darbo vietą tik dėl to, kad neturėjo neigiamo testo rezultato, nors turėjo įrodymus, kad jau yra užsiregistravę testavimui.

„Mes jau turime tam tikrų pareiškimų iš darbuotojų, kurie įspėja apie tai, kad jie pasinaudos galimybe, savo teise. Jeigu darbdavys, neduok Dieve, kažkur užrašys, nufotografuos tą dokumentą, jis jau pažeidė duomenų apsaugos mechanizmą“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Tikina, kad trūksta aiškios informacijos iš atsakingų institucijų. „Man atrodo, kad būtų žymiai paprasčiau, jeigu darbdavys gautų visą informaciją iš visuomenės sveikatos centrų arba iš Sveikatos ministerijos, kur labai aiškiai būtų parašyta: pas jus yra tiek ir tiek žmonių pasiskiepiję, tiek ir tiek žmonių prasitestavę, kad nereikėtų darbdaviui kamantinėti darbuotojų, kurie atsisako pateikti tuos duomenis“, – komentavo D. Arlauskas.

O maitinimo įstaigos sako, kad prie darbuotojų testavimo tvarkos jau priprato ir bėdų dėl to nebemato. Problemų dėl darbuotojų testavimo mažiau ir dėl didelio pasiskiepijusių skaičiaus.

„Beveik visi darbuotojai paskiepyti, 99 proc. visos įmonės paskiepyta. Viena darbuotoja dėl gretutinių ligų negali skiepytis“, – tikino restobaro „Meatbusters“ vadybininkas Mantas Taujanskas.

Sako, nors darbuotojai ir supratingi, tačiau būta ir tokių, kurie dėl testavimosi turėjo griežtą nuomonę.

„Po naujos įvestos tvarkos dėl skiepijimosi arba reguliaraus testavimo darbuotojams ši sistema netiko, bet jie savo noru atsisakė ir paliko įmonę“, – pasakojo M. Taujanskas.

Visi po rugsėjo 13 d. galvoja, kad galbūt yra kažkoks pokytis ir testavime.

Profsąjungos tikino, kad skundų dėl darbuotojų testavimosi tvarkos dažnai sulaukia iš vežėjų. Pastarųjų imunizacijos lygis – taip pat vienas prasčiausių. Nors konkrečių skaičių ir nepateikė, tačiau Vežėjų asociacijos generalinis sekretorius sakė, kad jų sektoriuje atsiranda vis daugiau sutinkančių skiepytis. Tiesa, kai kurie darbdaviai sutrikę, mat ieško to, ko nėra.

„Kai kurie vadovai sako, kad būtų gerai, kad Sveikatos apsaugos ministerija primintų, kad galioja ta pati tvarka, kuri ir buvo numatyta. Visi po rugsėjo 13 d. galvoja, kad galbūt yra kažkoks pokytis ir testavime“, – kalbėjo „Linavos“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.

Be naujai įtrauktų gamybos įmonių, periodiškai besitikrinančių, ar neserga COVID-19, sąrašas išlieka toks pat. Į jį patenka darbuotojai, kurie dirba arba teikia paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms, švietimo srityje, vaistinėse, krovinių, tarptautinio vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo srityje, laisvalaikio, pramogų, kultūros, meno, paslaugų teikimo srityje, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, viešojo administravimo srityje, atlieka profesinę karo tarnybą, turi nuolatinį kontaktą su užsieniečiais. Visi į privalomąjį besitestuojančių darbuotojų sąrašą patenkantys privalo testuotis kas septynias ar dešimt dienų.