Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė svarsto, vetuoti ar pasirašyti įstatymą, kuris atvertų kelią į Seimą per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui.

Gali dar pasikonsultuoti

Iki šio trečiadienio Prezidentė turi nuspręsti, ar pasirašyti parlamentarų priimtą tokią Seimo rinkimų įstatymo pataisą: "Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai."

Valstybės vadovė kol kas neapsisprendė, ar toks įstatymas gali būti pasirašytas. Neatmetama, kad šiomis dienomis gali įvykti jos konsultacijos su teisininkais ir politikais, kaip derėtų su juo pasielgti.

Jeigu D.Grybauskaitė nuspręstų jį patvirtinti savo parašu, 2004-aisiais iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintas R.Paksas turėtų teisę kandidatuoti į Seimą jau šiemet spalį rengiamuose rinkimuose.

Jeigu Prezidentė šį įstatymą nuspręstų vetuoti, tuomet Seimas dar svarstytų valstybės vadovės pateiktą pasiūlymą. Veto gali būti atmestas už tai balsuojant ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

Paprastai Seimo nariai sutinka su D.Grybauskaitės veto. Tik vieną kartą parlamentarai sugebėjo jį atmesti.

Kai Seimo rinkimų įstatymo pataisa buvo priimama, už ją balsavo 65, prieš buvo 8, susilaikė 23 parlamentarai.

Nedrįsta spėti verdikto

Politikai nedrįsta spėti, kaip pasielgs valstybės vadovė. Jie neatmeta, kad galimas veto, bet kartu pripažįsta, jog Prezidentė gali po konsultacijų nuspręsti pritarti Seimo išsakytai valiai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad nėra galimybės tokius klausimus reguliuoti tik įstatymo pataisa. Reikia pakeisti ir Konstituciją.

"Kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažįsta, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, negalima kitu įstatymu įveikti teismo nutarimo, nors yra Seimo narių, kurie mano, jog užtenka, nes Konstitucijoje nieko nėra pasakyta šiuo klausimu. Bet KT nutarimai grindžiami argumentais, kad prieštaraujama ne konkrečiam straipsniui, o konstituciniam principui, teisinės valstybės principui. Jis kaip gija, einanti per Konstituciją. Todėl šiuo klausimu dar gali būti visko", – spėjo J.Sabatauskas.

Parlamentaras Vytenis Andriukaitis mano, kad Prezidentė vetuos Seimo priimtą įstatymą. "Kalbame ne apie terminą, per kiek laiko per apkaltą pašalintas asmuo turi vėl teisę dalyvauti politiniame šalies gyvenime, bet apie mūsų Konstituciją. Šis įstatymas akivaizdžiai kertasi su dabartiniu konstituciniu reguliavimu, todėl pirmiausia būtina priimti Konstitucijos pataisą, tada pagal ją taisyti įstatymus", – sakė jis.

Sutrumpino iki 4 metų

Premjeras Andrius Kubilius taip pat pareiškė abejonių dėl priimtojo įstatymo konstitucingumo. "Čia yra konstitucinė problema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks jis yra priimtas, atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, taip pat KT išaiškinimus. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui keletą pasiūlymų, kaip turėtume taisyti tą padėtį, ir visi siūlymai rėmėsi tuo, kad turi būti taisoma Konstitucija. Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos galima problemas išspręsti", – sakė premjeras.

Pats R.Paksas ir jo vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai įsitikinę, kad reikia rinkėjams leisti apsispręsti, kuriuos politikus jie nori rinkti į Seimą. "Todėl neturėtų būti daromos dirbtinės teisinės kliūtys tokiam rinkėjo pasirinkimui", – pabrėžė Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Pirminiu projektu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo numatęs aštuonerių metų draudimo terminą, tačiau pagrindinis projektą svarstęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė jį sutrumpinti iki ketverių metų.

Neigiama Strasbūro reakcija

Šiuo metu galiojantis Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą pernai sausį sukritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Jis konstatavo, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas.

Į tai, kad, norint R.Paksui ir kitiems per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims atverti kelią į Seimą, reikėtų pirmiausia pakeisti Konstituciją, pernai savo pareiškime yra nurodęs ir KT. Būtent šis Teismas 2004-aisiais išaiškino, kad galiojanti Lietuvos Konstitucija neleidžia per apkaltą pareigas praradusiam asmeniui daugiau niekada gyvenime siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti, t. y. prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, teisėjo, valstybės kontrolieriaus.

Tačiau pagal Seimo priimtą įstatymo variantą Konstitucija nekeičiama.

Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims – per apkaltą prezidento posto netekusiam europarlamentarui R.Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 m. pašalintam Linui Karaliui.