Ekspertai įvardijo, kada Lietuvoje prognozuojamas omikron bangos pikas

„Pagrindinis susitikimo ir pasitarimo klausimas yra omikron atmaina, jos dinamika ir įtaka Lietuvos epidemiologinei situacijai. Ekspertai pateikė, remdamiesi užsienio šalių analize bei moksliniais tyrimais, savo įžvalgas dėl omikron bangos Lietuvoje, ko galime tikėtis artimiausiu metu“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Jos teigimu, ekspertai pateikė ir savo rekomendacijas dėl sveikatos apsaugos sistemos gyvybingumo užtikrinimo, testavimo sistemos tobulinimo, galimybių paso ir kitų ribojimų.

„Ekspertai mano, kad šiandien strateginis tikslas yra ne ribojimai, o būtent sąmoningas vakcinavimas ir geras visos sistemos pasirengimas“, – patikino I. Segalovičienė.

Galime tikėtis nuo penkių iki devynių tūkst. COVID-19 atvejų per parą

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad Europoje omikron atmaina sklinda iš Pietų. Pasak jo, Lietuva omikron bangos piko metu taip pat gali tikėtis gerokai didesnių COVID-19 atvejų skaičių per parą.

„Naujų atvejų skaičiai per parą, kuriuos mes įpratę matyti kaip rodiklį, yra tikrai labai aukšti, nepalyginami nei su alfa, nei su delta atmainomis. (...) Skaičiai, perskaičiavus į Lietuvos mastelį, būtų nuo penkių iki devynių tūkst.“, – teigė J. Augutis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad omikron banga dar nėra pasiekusi savo piko ir daugumoje Pietų šalių, todėl, pasak jo, naujų atvejų prognozės Lietuvai gali ir didėti. Vis tik, anot jo, džiugina, pasak jo, kad prognozuojamas ligonių skaičius ligoninėse užsikrėtusių omikron atmaina yra gan optimistiškas.

„Džiuginančio šioje statistikoje yra tai, kad perskaičiavus į Lietuvos mastą hospitalizacijų skaičius yra daug optimistiškesnis. Ir tie skaičiai svyruoja apie kelis šimtus, iki tūkstančio, vidutiniškai 600 hospitalizuotų žmonių, taigi į ligonines pakliūtų tik nedidelė dalis žmonių“, – sakė J. Augutis.

„Ir kas labiausiai džiugina, kad mirčių skaičius yra nedidelis. Bet neapsigaukime su tais skaičiais, dauguma tų šalių turi ženkliai geresnes situacijas su vakcinacija, ypač vyresniojo amžiaus grupėse, kur mirtingumas vis tiek išlieka pats didžiausias“, – taip pat pažymėjo jis.

J. Augutis taip pat akcentuoja, kad omikron atmainos sukelta naujoji banga turi bruožą greitai pasiekti savo piką. Anot jo, šios bangos piko galima tikėtis sausio pabaigoje–vasario pradžioje.

Gali kilti personalo trūkumo problema

Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas profesorius Tomas Jovaiša sako, kad didžiausias krūvis omikron bangos piko metu teks priėmimo ir skubios pagalbos skyriams.

„Kalbant apie hospitalizacijos poreikį, jis bus kiek didesnis negu tas augimas intensyvioje terapijoje, bet taip pat nedidelis. Ir numanome, kad pagrindinis spaudimo taškas, pagrindinį srautą pacientų išvys mūsų kolegos priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose. Manome, kad tai bus pati karščiausia ir sudėtingiausia sveikatos apsaugos sistemos vieta artėjančiomis savaitėmis, kur augimas gali viršyti 20 ir daugiau procentų“, – sakė jis.

Ekspertų tarybos narys taip pat atkreipia dėmesį, kad omikron bangos piko metu gali kilti gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problema.

„Vienas iš didžiausių iššūkių bus personalo trūkumas todėl, kad nors dauguma žmonių omikron serga labai nesunkiai, o absoliuti dauguma gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų yra pasiskiepiję ir gavę sustiprinamąją dozę, tai jų absoliuti dauguma bus arba besimptomiai, arba sirgs labai lengvai, tačiau į darbą kurį laiką jie eiti negalės“, – sakė T. Jovaiša.

Omikron skiriasi nuo kitų viruso variantų, nes ji neturi didelių barjerų ir eina per sudaromus barjerus. Tai plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, nereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą turbūt yra netikslingi. 

Plataus masto ribojimai nėra tikslingi

Savo ruožtu LSMU Kauno klinikų profesoriaus Kęstutis Petrikonis akcentuoja sustiprinamosios COVID-19 vakcinos svarbą kovojant su omikron atmaina. Visgi jis teigia, kad plataus masto ribojimai kovojant su omikron atmaina yra netikslingi, nes, pasak jo, šios atmainos plitimui nelabai įmanoma sudaryti barjerų.

„Omikron skiriasi nuo kitų viruso variantų, nes ji neturi didelių barjerų ir eina per sudaromus barjerus. Tai plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, nereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą turbūt yra netikslingi. Kadangi  pasiekti karantino rezultatui reikia pakankamai laiko“, – akcentavo K. Petrikonis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas išlieka svarbi priemonė, tačiau, pasak jo, šios priemonės taikymas bent artimiausiu metu turėtų būti pergalvotas, atsižvelgiant į omikron atmainos specifiką.

Siūlo antigenų testą patvirtinti kaip įrodymą nustatant COVID-19

Tuo tarpu VUL Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas docentas daktaras Dalius Vitkus atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra ribotos laboratorijų galimybės atlikti PGR tyrimus.

„Šios dienos duomenimis, maksimaliai, kad laboratorijos galėtų atlikti, tai yra apie 20 tūkst. PGR tyrimų per parą, kai tuo tarpu prognozuojami duomenys rodo, kad tokių tyrimų galėtų būti 2–2,5 kartų daugiau“, – sako D. Vitkus.

„Paprastas būdas, kurį mes šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigenų testų prieinamumą visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – taip pat pažymėjo jis.

Eksperto teigimu, testai turėtų būti geriau prieinami greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir kitose vietose, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į elektroninės sveikatos sistemos.

Taip pat, pasak D. Vitkaus, reikėtų patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus ir priimti greitųjų antigenų testų rezultatą kaip pakankamą įrodymą, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu.

D. Vitkaus teigimu, taip pat būtų racionalu plėsti imunoglobulinų G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą prieinamumą Lietuvos laboratorijose ir teigiamą šio tyrimo rezultatą taip pat laikyti persirgimo COVID-19 liga įrodymu.

„Nėra pakankamai mokslinių duomenų, kurie įrodytų, koks saugus antikūnų kiekis yra (...), tai antikūnai prieš nukleokapsidės baltymą paskiepytam asmeniui nesusidaro, šie antikūnai susidaro tik persirgus COVID-19 liga, todėl jų teigiamas rezultatas kaip ir neginčijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kuris galbūt praėjo ir visiškai be simptomų“, – pabrėžė ekspertas.