G. Nausėda: „BaltCap“ atvejis – pamoka ir būdas apsivalyti

Lėšų pasisavinimą iš „BaltCap“ fondo įmonių šalies vadovas palygino su kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ir Kuršių marių taršos byla.

„Pamoka gera, bet kartais, žinote, gal naudinga gauti pamoką, nes kaip ir ekologijos klausimuose – jeigu ne „Grigeo“ skandalas, galbūt visi būtume apsimetinėję, kad viskas yra gerai, Kuršių nerijos (marių – BNS) taršos nėra. Bet kuomet tokie skandalai kyla, tai reiškia, pirmiausia, kad mes valomės, pastebime, ką turime blogo, mes pastebime nusikaltimus“, – ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Nors tuo metu gal ta neigiama konotacija dominuoja, vis dėlto tai yra kelias į išsivalymą ir būdų nustatymą, kad tokie dalykai nesikartotų ateityje“, – pridūrė prezidentas.

Paklaustas, ar dėl „BaltCap“ atvejo valstybė turėtų imtis priemonių labiau apsaugant gyventojų pinigus pensijų fonduose, G. Nausėda teigė, kad pensijų kaupimo sistema žmonės gali pasitikėti, tačiau sutiko, jog kontrolė gali būti griežtinama.

„Pirmiausia reikia gerai išmokti pamokas ir labai aiškiai įvertinti, kodėl sistema neveikia, kodėl kontrolės mechanizmai neveikia, kodėl taip vidury baltos dienos gali būti iššvaistomos milijoninės lėšos ir dar tokiam tikslui“, – sakė G. Nausėda.

„Be abejo, kad kontrolės griežtinimas yra vienas iš kelių. Manau, kad pačia sistema gyventojai gali pasitikėti, bet turime padaryti dar daug, kad tas pasitikėjimas būtų grįstas ne šiaip pažadais, bet tikrai realiais veiksmais“, – pridūrė šalies vadovas

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Žinių radijui antradienį sakė, kad „BaltCap“ atvejis rodo, jog būtina didinti antros pensijų pakopos patikimumą. Ji pabrėžė, kad šalia socialinio draudimo pensijų sistemos reikalinga alternatyvi sistema, kuri būtų patikima ir atitinkanti žmonių poreikius bei užtikrintų papildomą pensijų dalį senatvėje.

Teigiama, kad S. Stepukonis iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų, o didžiąją jų dalį pralošti. Į fondą investavusios Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės dėl to galėjo prarasti apie 3 mln. eurų.