Politologas Algis Krupavičius teigia, kad vangiai vykstanti prezidento rinkimų kampanija naudinga ne jų favoritei, o tiems kandidatams, kurie siekia antrojo turo.

Kiek ateis rinkėjų?

Neaktyvi prezidento rinkimų kampanija ir tikėtinas rinkėjų apolitiškumas gali būti naudingas kai kuriems kandidatams ir pakišti koją šiuo metu pagal reitingus pirmaujančiai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, kurios reitingai po truputį tirpsta.

Politologas nemano, kad šiuo metu, kai aiškus vienas rinkimų kampanijos favoritas, žmonių noras balsuoti sumažės – anot jo, rinkėjų skaičius bus panašus į 2004 m. rinkimų. Tuomet pirmajame ture balsavo 48,7 proc., antrajame – 52 proc. rinkėjų.

Pagal Prezidento rinkimų įstatymą išrinktu kandidatu laikomas tas asmuo, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų. To pasiekti, anot A.Krupavičiaus, beveik neįmanoma.

"Šansų, kad pirmajame rinkimų rate kuris nors kandidatas surinks beveik 900 tūkst. rinkėjų balsų, tikrai nedaug, o iš esmės beveik nėra", – teigė politologas.

D.Grybauskaitei – nepalanku

Pasak A.Krupavičiaus, jei kandidatas nesurinks bent pusės rinkimuose dalyvauti turinčių rinkėjų balsų, garantuotas antrasis turas. Tai, jo nuomone, naudinga kandidatams, negalintiems laimėti pirmajame ture, todėl siekiantiems patekti į antrąjį rinkimų turą.

Kaip rodo naujausios gyventojų nuomonės apklausos, antrą vietą po gerokai į priekį išsiveržusios D.Grybauskaitės gali užimti socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Valentinas Mazuronis ir Kazimira Prunskienė.

Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu D.Grybauskaitės reitingai smuktelėjo, tad jie gali būti apgaulingi ir gerokai klaidinti.

Anot jo, D.Grybauskaitės reitingų mažėjimą būtų galima palyginti ir su dabartinio Seimo pirmininko Artūro Valinsko reitingais: jie ilgą laiką buvo aukšti, o prieš pat Seimo rinkimus gana pastebimai aptirpo.

Politologas, lygindamas Lietuvoje ir užsienyje vykstančius politinius debatus, per kuriuos paprastai išryškėja kandidatų pranašumai ir trūkumai, teigė, kad Lietuvoje jie – vangūs ir neinformatyvūs.

Rinkimai po rinkimų

Kalbėdamas apie Europos Parlamento rinkimus, politologas teigė, jog jeigu antrojo prezidento rinkimų turo neprireiks, tikimybė, kad rinkėjai bus ypač pasyvūs, – labai didelė.

Šiuo atveju daugiausia laimėtų tradicinės partijos, turinčios pastovų ir aktyvų elektoratą, t. y. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai ir Lenkų rinkimų akcija.

A.Krupavičius nemano, kad neaktyvus rinkėjų dalyvavimas renkant EP narius reiškia, jog esame per mažai europietiški: mažo rinkėjų aktyvumo šie rinkimai sulaukia ir kitose ES valstybėse.