Europos šalys palengva vaduojasi iš COVID-19: Lietuvai atsipalaiduoti nepatariama

Slovėnija – pirmūnė

Slovėnija tapo pirmąja ES šalimi, paskelbusia koronaviruso protrūkio savo valstybėje pabaigą. Praėjusį ketvirtadienį šios šalies Vyriausybė pasidžiaugė, kad jų valstybės epideminė situacija yra geriausia Europoje, kas leidžia atšaukti visuotinę epidemiją, COVID-19 plitimas kontroliuojamas ir neeilinių sveikatos apsaugos priemonių nebereikia.

Slovėnija, besiribojanti su pirmuoju koronaviruso židiniu Europoje tapusia Italija, savo sėkmę, kovojant su viruso plitimu, aiškina tuo, kad, vos pranešus apie pirmus užsikrėtusiuosius, įvedė griežtus apribojimus, jau kovo 12-ąją šalyje paskelbė nacionalinę epidemiją.

Gerą žinią slovėnai paskelbė po to, kai dvi savaites per parą nebūdavo užregistruota daugiau nei septynių naujų COVID-19 atvejų. Slovėnija iš tiesų kovos su virusu čempionė: skaičiuojant milijonui gyventojų aktyvių COVID-19 atvejų, t.y. kiek iš diagnozuotų atvejų dar nepasveiko, antradienio duomenimis, tėra trylika. Iš viso čia buvo užsikrėtę 1 467 asmenys (706 iš 1 mln.), mirė 104 (50 iš 1 mln.). Slovėnai atliko beveik 71 tūkst. testų (34 tūkst. 1 mln.).

Bet pareiškimas, kad protrūkis suvaldytas, nereiškia slovėnų gyvenimo sugrįžimo į ankstesnį būvį: čia ir toliau draudžiami vieši susibūrimai, viešose erdvėse lieka privalomos socialinio atstumo taisyklės ir kaukės. Palaipsniui atsidarys prekybos centrai, viešbučiai, bus atnaujintos sporto varžybos. Beje, Slovėnija nutarė jau įsileisti kitų ES šalių piliečius, jie atvykę į šalį neprivalės izoliuotis.

Geromis tendencijomis gali džiaugtis ir kai kurios kitos Europos šalys. Kroatijoje iš milijono gyventojų koronavirusu serga 41, Slovakijoje – 50, Austrijoje – 114, Graikijoje – 121. Nors Vokietijoje dar vis serga apie 13,5 tūkst., bet iš milijono gyventojų – vos 162, net mažiau nei Lietuvoje (175).

A.Veryga, vadovaujantis Lietuvos kovai su koronavirusu, nesižavi Slovėnijos skuba džiaugtis pergale.

Sveikiausi latviai

Kitą dieną po Slovėnijos apie suvaldytą koronavirusą paskelbė Estija. Vyriausybė pasidžiaugė, kad įvesti apribojimai leido sumažinti mirčių ir užsikrėtimų atvejų. Tačiau iš Baltijos šalių daugiausia tebesergančiųjų yra būtent Estijoje – 789 (595 iš 1 mln.), daugiausia ir iš viso koronavirusu užsikrėtusiųjų – 1 791 (1 350 iš 1 mln.), mirusiųjų – 64 (48 iš 1 mln.). Estijoje buvo padaryta 70,2 tūkst. testų (59,9 tūkst. 1 mln.).

Geriausiai iš Baltijos šalių laikosi latviai: čia tebeserga 297 (155 iš 1 mln.), iš viso buvo užsikrėtę 1 012 (536 iš 1 mln.), mirė 21 (11 iš 1 mln.). Čia buvo padaryta 100 tūkst. testų (48,2 tūkst. 1 mln.).

Lietuva pagal šią statistiką – viduriuke tarp dviejų kaimynių: tebeserga 477 (170 iš 1 mln.), iš viso buvo užsikrėtę 1 562 (573 iš 1 mln.), mirė 60 (22 iš 1 mln.). Lietuvoje padaryta daugiausia – 237,6 tūkst. testų (87,2 tūkst. 1 mln.).

Per penkias dienas nuo praėjusio penktadienio naujų užsikrėtimų atvejų Lietuvoje buvo 51, Latvijoje 50, Estijoje 34, vadinasi, vidutiniškai Lietuvoje ir Latvijoje per dieną apie dešimt atvejų, Estijoje mažiau septynių.

Apie dešimt atvejų kasdien

Nors situacija Lietuvoje kiek atsilieka nuo kovos su COVID-19 pirmūnių, vis dėlto ji tikrai geresnė nei daugelyje šalių. Pagal dabar sergančiųjų skaičius milijonui gyventojų esame pirmame sveikiausiųjų dešimtuke ES. Mirties atvejų taip pat žymiai mažiau nei vidutiniškai ES, jau nekalbant, kad beveik 36 kartus mažiau nei Belgijoje ar 27 kartus nei Ispanijoje.

Vienintelė priemonė, kuri ligi šiol padėjo suvaldyti viruso protrūkį – mūsų elgesys, griežti ribojimai.

Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vadovaujantis Lietuvos kovai su koronavirusu, nesižavi Slovėnijos skuba džiaugtis pergale ir sako, kad Lietuva neskubės tai daryti, vis garsiau skamba reikalavimai suformuluoti pagal kokius kriterijus bus skelbiama epidemijos pabaiga, opozicija piktinasi, kad valdantieji piktnaudžiauja išskirtine situacija argumentuojama galia, antradienį prie Seimo surengta akcija reikalaujant atšaukti karantino ribojimus.

"Slovėnija sprendžia pati, bet pasaulyje, taip pat Lietuvoje, virusas dar plinta. Kaip gydytoja, sakau – atsipūsti negalime. Vienintelė priemonė, kuri ligi šiol padėjo suvaldyti viruso protrūkį – mūsų elgesys, griežti ribojimai", – pabrėžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė.

Ji aiškina, kad viruso plitimo tendencijos vertinamos skaičiuojant naujus atvejus per 14 dienų, nes toks yra COVID-19 inkubacinis laikotarpis. Lietuvoje pastarųjų dviejų savaičių kreivė laikosi daugmaž horizontalioje eilutėje: vieną dieną būna penki ar šeši, kitą – jau penkiolika atvejų, nes atsiranda užkrato židiniai.

"Virusas tarp mūsų tebecirkuliuoja. Kai keturiolika dienų nebus nė vieno naujo atvejo, o užkrečiamumas bus mažiau nei vienetas, tada galima galvoti, kad virusas aprimo", – sako D.Razmuvienė. Bet, pabrėžia ekspertė, niekas nežino, ar nebus naujo protrūkio, nes nė vienas neturime imuniteto, neaišku, ar ateis, jei taip, kada antroji COVID-19 banga. D.Razmuvienės įsitikinimu, pergalės vėliavas ligi šiol nematytame kare, kol nėra vaistų ir vakcinos, negalima kelti.

Pasak D.Razmuvienės, kai keturiolika dienų nebus nė vieno naujo atvejo, o užkrečiamumas bus mažiau nei vienetas, tada galima galvoti, kad virusas aprimo.

Keliauja į Lotynų Ameriką

Kol vienos šalys jau kiek lengviau atsikvepia, kitose situacija dar įtempta ar blogėja. Labiausiai koronaviruso apimtos ES šalys, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, išlieka Belgija (2 793 sergantieji iš 1 mln.), Portugalija (2 177), Švedija (2 159).

Prasta situacija COVID-19 grėsmę ignoravusioje Baltarusijoje (2 192 sergančiųjų iš 1 mln. gyventojų), Rusijoje (1 515).

Vis dėlto pagrindinė COVID-19 dramos vieta dabar Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose.

Iš milijono JAV gyventojų koronavirusu serga 3 347 – tai antirekordas pasaulyje. Iš viso aktyvių COVID-19 atvejų šioje šalyje per 1,1 mln. JAV tenka beveik trečdalis visame pasaulyje diagnozuotų koronaviruso atvejų.

Virusas įsisuko ir Lotynų Amerikoje – ypač Brazilijoje, kuri pagal dabar sergančiųjų skaičių tapo trečia po JAV ir Rusijos. Tiesa, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, ji dar tik artėja prie daugiausia tebesergančių COVID-19 šalių.

Sergančiųjų COVID-19 skaičius 1 mln. gyventojų

Slovėnija 13

Kroatija 41

Slovakija 50

Austrija 114

Graikija 121

Šveicarija 132

Latvija 155

Vokietija 162

Lietuva 170

Danija 185

Suomija 196