Europos Sąjungos parama prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai Klaipėdos mieste

Klaipėdos savivaldybė nuo 2002 metų yra įsipareigojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apgyvendinti uostamiestyje pabėgėlius. Į Klaipėdą iš Ruklos pabėgėlių centro atvyksta svetimšaliai, kuriems reikia prieglobsčio. Jų integracijos sutartis galioja metus, vėliau šie žmonės patys turi rūpintis savo išgyvenimu. Dabar Klaipėdoje gyvena 49 pabėgėliai iš Čečėnijos. Tai 14 šeimų. Dauguma jų sąžiningai vykdo sutarties reikalavimus.

Lanko mokyklą

48-erių Tamara Ochajeva našle tapo dar 1996-aisiais. Bėgdama nuo karo baisumų Grozne, ji atvyko į Lietuvą kartu su jaunesniaisiais vaikais: dešimtmečiu Rustamu, keturiolikmečiu Ramzanu ir šešiolikmečiu Achmedu bei dukra Malkan. Vyresnioji dukra Tabark tebegyvena Grozne.

Į Klaipėdą Tamaros šeima iš Ruklos pabėgėlių centro atvyko 2003-iųjų rudenį. Čia su žmona Zaira jau buvo įsikūręs dar vienas, vyriausias Tamaros sūnus Magomedas. Tamara sakė, kad jaunėliai ilgisi namų ir sesers. Tačiau namo, bent jau kol kas, grįžti neketina. Berniukai gerai mokosi, lanko sporto užsiėmimus. Achmedas sakė, kad ilgisi namų - ten ir geriausi jo draugai, tačiau mokytis ir gyventi jam dabar labiau patinka Lietuvoje. Vaikai lanko Klaipėdos A.Rubliovo vidurinę mokyklą.

Kalba lietuviškai

Magomedas ir Zaira - jauniausia pora iš visų pabėgėlių, apsigyvenusių Klaipėdoje. Jiedu vedę jau beveik trejus metus, vaikų neturi. Iš pradžių, padedami Socialinės paramos centro specialistų, įsikūrę Klaipėdoje pradėjo dirbti pagal Klaipėdos miesto ir rajono darbo biržos viešųjų darbų programą. Anksčiau jie dirbo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos mokomajame sklype - rinko obuolius, ravėjo braškes, dirbo gėlyne. Norėdami laiku suspėti į darbą ir bent kiek sutaupyti, Zaira ir Magomedas sakė užstatę šeimos brangenybes ir nusipirkę dviračius.

Dabar Magomedas dirba parduotuvėje „Norfa“. „Esu salės darbuotojas. Lietuviškai dar nekalbu labai gerai, tačiau beveik viską, kas sakoma, suprantu“, - lietuviškai aiškino Magomedas.

Jo žmona Zaira įsiregistravusi darbo biržoje. Tamara taip pat ieško darbo, tačiau darbdaviai nenoriai teikia siūlymus vidutinio amžiaus moteriai, kuri nekalba lietuviškai.

Pratęsta integracija

Su kiekvienu iš Ruklos pabėgėlių centro į Klaipėdą atvykusiu asmeniu Socialinės paramos centre sudaroma integracijos sutartis. Lėšų integracijai skiriama iš valstybės biudžeto ir vienam asmeniui vidutiniškai per metus tenka apie 12 tūkst. litų.

Pasibaigus šioms lėšoms, pabėgėliai turi patys rūpintis savo išgyvenimu Lietuvoje. Klaipėdos socialinės paramos centro specialistų pastangomis net 5 šeimoms (14 asmenų) Klaipėdoje pratęsta integracija, gavus lėšų iš Europos pabėgėlių fondo. Projektą „Aktyvi prieglobstį gavusių užsieniečių integracija Klaipėdos mieste ir humanizmo idėjų sklaida Klaipėdos regione“ parengė Socialinės paramos centro komanda, vadovaujama direktorės Dianos Stankaitienės. Iš viso pagal šį projektą gauta 69 tūkst. 184 litai, o indėlis į projektą, tai yra valstybės biudžeto lėšos - 62 tūkst. 150 litų. Dabar pagal projektą finansuojamoms šeimoms kas mėnesį jau nemokamos pašalpos, tačiau skiriama vienkartinė 107 litų per metus pašalpa vaikams. Kita - 345, 28 Lt pašalpa - dar gali būti skiriama pasitvirtinus svarbioms aplinkybėms - ligos ar kitos nelaimės atveju. Be to, pratęstos integracijos laikotarpiu iš projekto lėšų yra apmokama dalis šeimos mokesčių už buto nuomą, tai yra 224 litai, ir komunalinės paslaugos - 276 litai šeimai per mėnesį.

Projekto tikslas - skatinti aktyvią prieglobstį gavusių užsieniečių integraciją Klaipėdos mieste todėl iš projekto lėšų pabėgėliams organizuojami 100 valandų lietuvių kalbos kursai. Tai sudaro galimybes žmonėms gauti antrą lietuvių kalbos mokėjimo kategoriją. Šiuos kursus lanko visų 5 šeimų atstovai. Tikimasi, kad pabaigę kursus bent dalis jų išlaikys antros kategorijos lietuvių kalbos egzaminą. Kita parama - tai kompiuterinio raštingumo kursai penkiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriuos lanko Achmedas, Ramzanas, Rustamas ir Magomedas Ochajevai bei Zaira Kerimova.

Taip pat iš projekto lėšų surengti tarpkultūrinio bendravimo mokymai Socialinės paramos centro ir kitų Klaipėdos miesto įstaigų, teikiančių paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams. Juos lanko migracijos tarnybos, darbo biržos, pirminės sveikatos priežiūros centro, ligonių kasų darbuotojai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pasak D.Stankaitienės, tai reikalinga, norint geriau suprasti prieglobstį gavusius užsieniečius ir jų kultūrą, taip pat prieglobsčio mūsų šalyje besitikinčius žmones. Šiuos mokymus vedė Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Egdūnas Račius.

Pabėgėliams taip pat buvo surengti kursai apie Lietuvos kultūrą, tradicijas, etnokultūrą ir tikėjimą. Šioje projekto veikloje centrui talkino Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė bei Klaipėdos universiteto profesorius dr. Rimantas Sliužinskas. Klaipėdoje gyvenantiems pabėgėliams vyko Klaipėdos regiono socialinio gyvenimo apžvalgos kursai apie darbo rinką, socialinės paramos išmokų ir paslaugų Lietuvoje sistemą.

Projektą „Aktyvi prieglobstį gavusių užsieniečių integracija Klaipėdos mieste ir humanizmo idėjų sklaida Klaipėdos regione“ padeda įgyvendinti šeši Socialinės paramos centro darbuotojai.

Nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai gaus tik po 10 metų, todėl suprantama, kad jiems svarbu išmokti kalbą, įgyti profesiją ir pradėti dirbti. „Tik tuomet galėtume teigti, kad taikytos integracijos priemonės buvo sėkmingos“, - sakė Diana Stankaitienė.

Pietauja kartu

Jaunesnieji broliai linkę paisyti Magomedo - vyriausiojo brolio - autoriteto. Magomedas tikisi, kad visiems kartu šeimoje lengviau. Ir iš tiesų Tamaros butas tapo vienijančiu šeimą prieglobsčiu.

Paklaustas apie savo tautos, šeimos tradicijas, Magomedas pirmiausiai pasakė, kad supranta, jog svetimoje valstybėje reikia paisyti tos šalies įstatymų. Vyras sakė, kad svarbiausia jų tradicija - kasdien susėsti prie bendro stalo. „Pietaujame tada, kai esame namie jau visa šeima“, - sakė Magomedas.

Tamara sakė, kad duoną šeimai ji visada kepa pati. Nebent tik tais retais atvejais, kai prireikia kam nors lengvai užkąsti, naminės duonos dar nėra, - ji perkama parduotuvėje.

Anot Magomedo, jei atvirai, - svečiuose gera, tačiau visada žinai, kad yra namai. Vyras sakė, jog kartais tenka patirti aplinkinių nepagarbą dėl tautybės. Tačiau suvokia tai paprastai ir nedramatizuoja: esą kiekvienoje šeimoje pasitaiko netikėlių.