Kitą savaitę Europos Parlamentas svarstys Europos liberalų parengtą rezoliucijos projektą dėl Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo. Rezoliucijoje sveikinami Lietuvos Prezidentės pareiškimai ir šalies vadovai siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą priimto įstatymo įvertinimui.

Ragina atšaukti patį įstatymą

Be to, Lietuvos institucijos raginamos priimti įstatymo pataisas, atšaukti patį įstatymą ir susilaikyti nuo įstatymo pataisų įdiegimo į Baudžiamąjį ir Administracinį teisės pažeidimų kodeksus.

Vienas rezoliucijos autorių, europarlamentaras Leonidas Donskis, teigia, jog „Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas yra homofobijos institucionalizacija ir gali būti laikomas viena cenzūros formų.“

Europos Parlamentas dėl rezoliucijos projekto balsuos kitą savaitę vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

Gėjų diskriminacija skatina savižudybes?

Rezoliucijoje, kurios suderinta teksto versija bus teikiama Europos Komisijai ir Tarybai, visų 27 šalių narių vyriausybėms bei parlamentams, teigiama, jog jaunų lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) atskirtis, diskriminacija ir priekabiavimas sukelia stiprų psichologinį stresą ir lemia aukštus jų savižudybių rodiklius. Rezoliucijoje taip pat konstatuojama, jog informacija ir švietimas mokyklose yra gyvybiškai svarbūs siekiant apginti jaunus LGBT.

Europos Parlamento liberalams nesuprantama, kodėl bet kokios informacijos apie homokseksualumą pateikimas yra lyginimas su fizinės prievartos, mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno vaizdavimu, savižudybę skatinančių vaizdų rodymu.

Rezoliucijoje taip pat konstatuojama, jog minimame įstatyme neapibrėžiamos „propagavimo“ ar „agitavimo už“ homoseksualumą, heteroseksualumą ar bet kurią kitą seksualinę orientaciją sąvokos, pažeidžiančios teisinio tikrumo principą, numatantį, jog įstatymas galioja tada, kai uždrausti veiksmai yra aiškiai apibrėžti teisine išraiška.

Apeliuoja į Jungtinės Karalystės pavyzdį

Seimo priimtame įstatyme teigiama, jog nustatant nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatas ir atsakomybę už pažeidimus, vadovaujamasi padorumo, sąžiningumo ir kitais principais. „Institucija ar pareigūnas, darantis sprendimą dėl tariamo poveikio iš esmės įgauna sunkiai įvertinamą galią“, - teigia L.Donskis.

Parlamento narių grupė Pagrindinių laisvių agentūros (FRA) prašo įvertinti Lietuvoje priimtą teisės aktą ir jo pataisas Europos Sąjungos teisės, sutarčių ir europinių vertybių kontekste.

Rezoliucijos autoriai primena, jog 1988 metais Jungtinėje Karalystėje priimtas panašus įstatymas vėliau buvo panaikintas ne tik dėl to, jog buvo diskriminacinis, bet ir todėl, jog tapo rimtu barjeru efektyviam mokymui bei vaikų ir mokinių auklėjimui, neapsaugant pažeidžiamų vaikų nuo homofobiško turinio priekabiavimo ir smurto.