Europos Sąjungos (ES) institucijos turės aiškintis, ar prieštaringai vertinamas Lietuvos Seimo priimtas įstatymas, ribojantis informaciją vaikams apie homoseksualumą, sudaro pagrindą imtis priemonių prieš Lietuvą dėl galimo įstatymo prieštaravimo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. 

Sulauksime "bičiuliško įspėjimo signalo"?

Tokius klausimus Europos Komisijai ir ES Tarybai rugsėjo mėnesį oficialiai pateiks Europos Parlamentas (EP) per plenarinę sesiją Strasbūre. Pagal procedūrą, kurios galimą taikymą siūlo svarstyti EP, valstybė narė, pažeidžianti svarbiausius demokratijos ir žmogaus teisės principus, gali netekti balso ES Taryboje.

Prie šios iniciatyvos prisidėjęs europarlamentaras Leonidas Donskis sako tikįs, kad iki sankcijų prieita nebus, o tai bus "bičiuliškas įspėjimo signalas" Lietuvai.

„EP apie Lietuvą kalbama su apgailestavimu kaip apie partnerę ir draugę, kuri tiesiog suklydo. Manau, kad tai kol kas yra bičiuliškas įspėjimo signalas", - ketvirtadienį BNS telefonu iš Briuselio sakė L.Donskis, į EP išrinktas su Liberalų sąjūdžio sąrašu.

Galvos ir apie sankcijas

Viešai iškelti klausimą dėl situacijos Lietuvoje europarlamentarus paskatino kitąmet turinčio įsigalioti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daro „viešoji informacija, kuria propaguojami homoseksualūs santykiai" ir „paniekinamos šeimos vertybės".

Klausimas dėl situacijos Lietuvoje pagal preliminarią darbotvarkę turėtų būti svarstomas rugsėjo 16 dieną.

Komisijos ir Tarybos bus klausiama, ar įstatymas neprieštarauja žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įtvirtintoms tarptautinėse ir Europos konvencijose, ypač saviraiškos laisvei. Europarlamentarai taip pat oficialiai paklaus, ar Komisija ir Taryba yra pasirengusios, jei reikia, pradėti procedūrą, kurios gali būti imamasi prieš valstybę, kuri šiurkščiai ir nuolat pažeidžia pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms principus.

Pažeidimas gali būti nustatytas

Anot L.Donskio, EP iš karto atkreiptas dėmesys, kad Seimo priimtas įstatymas yra homofobiškas, į jį sureaguota labai greitai, nes "ES homoseksualumas jau seniai nėra nei liga, nei patologija". Europarlamentaro teigimu, diskutuojant dėl situacijos Lietuvoje buvo pastebėta, kad prieš dešimtmetį panašų įstatymą buvo priėmusi ir Jungtinė Karalystė, tačiau vėliau jį atšaukė.

Pagal pirminę ES teisę, ES Tarybai nusprendus, kad kuri nors valstybė šiurkščiai pažeidžia svarbiausius ES principus, gali būti sustabdytos tam tikros šios valstybės teisės, įskaitant balsavimo Taryboje teisę.

Dėl galimo prieštaravimo ES teisei įprastą pažeidimo procedūrą gali savarankiškai pradėti ir Europos Komisija. Teigiama, kad jos atstovai renka ir analizuoja informaciją apie situaciją Lietuvoje, tačiau kada gali būti nuspręsta dėl pažeidimo procedūros, nėra žinoma.

Ekspertai teigia, kad ES teisėje nėra konkrečios normos, kuri reglamentuotų seksualinių mažumų diskriminacijos draudimą švietimo srityje, bet neatmetama, kad pažeidimas vis dėlto gali būti nustatytas kaip prieštaraujantis bendresnėms nuostatoms ir principams.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę sudarė darbo grupę, kuri turės tobulinti kritikų homofobišku vadinamą įstatymą. Savaip tobulinti įstatymą siūlo ir konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius - jo nuomone, žmogaus teisių aktyvistų peikiamas nuostatas dėl draudimo agituoti už homoseksualius santykius būtų tikslinga pakeisti draudimu propaguoti bet kokius lytinius santykius.