Valdančiosios koalicijos partneriai pirmiausia turi išsiaiškinti, ar gali dirbti kartu, o jei tokios galimybės nėra, tuomet derėtų svarstyti apie naujo formato valdančiąją koaliciją arba mažumos Vyriausybę, mano valdančiojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

E.Masiulio nuomone, santykių aiškinimasis Seime per interpeliacijas reikštų valdančiosios koalicijos žlugimą ir politinį chaosą.

„Prezidentės sprendimas yra toks, koks yra. Šis sprendimas sukuria tam tikrą tolesnę politinių įvykių seką. Dabar pirmiausia visiems reikėtų nusiraminti, kiek įmanoma, ir pabandyti blaiviai, ramiai pasvarstyti, kaip šitoje situacijoje visi turi elgtis. Liberalų sąjūdis toliau laikosi pozicijos, kad svarbiausi Seimo pavasario sesijos prioritetai yra energetiniai projektai ir bet koks koalicijos santykių aiškinimasis, jei bus perkeliamas į Seimą, gali žlugdyti konstruktyvų Seimo darbą ir nepasieksime tų tikslų, kurie keliami visai koalicijai ir visam Seimui“, - BNS pirmadienį sakė E.Masiulis.

Anot jo, prezidentės siūlymas kilusį ginčą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo spręsti politinėmis priemonėmis Seime prieštarauja raginimams susitelkti svarbiausiems darbams.

„Tai prieštarauja kitam siūlymui, kad kaip tik Seimas turi susitelkti ties svarbiausiais energetikos įstatymais ir jausti atsakomybę už šalies ekonomikos ateitį, o ne įsivelti į politikos konfliktus. Interpeliacijų kelias Seime reikštų koalicijos griūtį, o ta griūtis būtų pats prasčiausias scenarijus“, - sakė E.Masiulis.

Paklaustas, kokias regi išeitis iš susidariusios politinės padėties, E.Masiulis svarstė, jog įmanomi keli keliai: „Išeitis - viską pabandyti išspręsti neįveliant Seimo. Vienas kelias - koalicijos partneriai visi trys turi atsisėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ar gali toliau bendrai dirbti. Jei tokių galimybių nėra, tai situaciją reikėtų ne Seime interpeliacijomis spręsti, o nutraukiant dabartinę koalicijos sutartį ir formuojant kitokio formato koaliciją ar mažumos Vyriausybės keliu einant“, - svarstė Liberalų sąjūdžio vadovas.

Anot jo, jei partneriai rastų valios ir noro dirbti kartu, tuomet kiltų kompromisų klausimas - į kokius kompromisus leistųsi konservatoriai ir liberalcentristai.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymą surengti pirmalaikius rinkimus vasarą E.Masiulis teigė laikąs kiek ankstyvu, nors teigė, jog ir šis scenarijus svarstytinas.

„Pirmalaikių rinkimų scenarijus yra įmanomas, bet prieš tai reikia išnaudoti visas galimybes. Gal per ankstyvas šis siūlymas dar yra“, - sakė E.Masiulis.

Po partijos vadovybės pasitarimo pirmadienio popietę liberalai paragino koalicijos partnerius nedelsiant sušaukti valdančiųjų partijų koalicinę tarybą ir galutinai išsiaiškinti, ar dabartinė koalicija dar turi galimybių tęsti darbą.

Kol nebus aiškumo koalicijoje, Liberalų sąjūdis teigia nepalaikysiantis „jokių Seime kylančių populistinių iniciatyvų, pavyzdžiui, interpeliacijų“. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad Liberalų sąjūdis yra atviras visiems sprendimams, kurie padėtų išvengti galimo chaoso ir stabilizuotų padėtį šalyje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, jog netenkins TS-LKD pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti liberalcentristų deleguotą vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Vidaus reikalų ministrą poste prieš premjero valią palikusi prezidentė taip pat tvirtino, kad pati Vyriausybė turi apsipręsti, ar nori dirbti toliau. „Nedalyvausiu koalicijos partnerių priešrinkiminiuose apsistumdymuose“, - sakė ji.

Prezidentė teigė mananti, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turėti dirbti iki kadencijos pabaigos ir pabrėžė strateginiais klausimais palaikanti valdančiuosius.

Vyriausybės vadovas teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą prezidentei perdavė praėjusį antradienį, teigdamas, kad šis suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.

R.Palaitis FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų atleido vasario 15 dieną, gavęs Valstybės saugumo departamento medžiagą. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.

Teikti R.Palaičio atleidimą premjerui siūlė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo komisija nusprendė, kad ministras pareigūnus atleido be pagrindo. Be to, jis esą galėjo turėtų asmeninių-partinių motyvų, kad pareigūnai nebedirbtų. R.Palaitis tokius kaltinimus atmeta.

Šalies Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų, t.y. ne mažiau 85 Seimo narių balsų dauguma. Seimo nutarime ar prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.