Ekspertė: Vyriausybės sprendimas fiksuoti tikslią egzaminų datą – neatsakingas

„Tiksliai fiksuoti egzaminų datą būtų neatsakinga. Mano supratimu, turėtų būti įvairūs scenarijai, nes mes netgi nežinome, kaip po šv. Velykų dauginsis virusas, kiek bus užkrėstų žmonių ir kiek tęsis karantinas“, – Eltai kalbėjo V. Targamadzė.

Švietimo ekspertės nuomone, dėl brandos egzaminų sesijos datos turėtų būti pateikti keli scenarijai. VU profesorė teigia, kad vienas scenarijus galėtų numatyti egzaminų sesijos pradžią birželio 22 dieną, o kitas – liepos ar rugpjūčio mėnesį. V. Targamadzė įsitikinusi, kad stojant į aukštąsias mokyklas dėl nukeltos egzaminų datos problemų nekils.

„Nėra didelės problemos dėl egzaminų, nes mokslo metai aukštosiose mokyklose, galų gale ir profesinėse mokyklose, gali prasidėti ir spalio mėnesį. Paprasčiausiai gali būti taikomas intensyvesnis kursas“, – tikino V. Targamadzė, akcentuodama, kad aukštosios mokyklos su intensyvesniu ugdymo kursu tikrai susitvarkytų.

V. Targamadzė taip pat įsitikinusi, kad reikėtų organizuoti ir pakartotinę registraciją į egzaminus, nes, pasak švietimo ekspertės, dėl koronaviruso kilęs sukrėtimas gali turėti įtakos abiturientų ateities planams.

„Mano supratimu, reikia pasitikrinti, ar iš tikrųjų abiturientai, kurie spalio mėnesį pasirinko, kokius egzaminus laikyti, nepakeitė savo nuomonės. Vadinasi, turėtų būti pakartotinė registracija, kas kokius egzaminus nori laikyti“, – kalbėjo V. Targamadzė.

„Juk vieni kaip tik norės, pavyzdžiui, mediciną studijuoti, o kiti galbūt persigalvojo ir nebenorės“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad neduoti abiturientams galimybės persigalvoti būtų neetiška.

VU profesorė taip pat teigia, kad organizuojant šių metų egzaminus svarbu apmąstyti ir egzaminų turinį bei jų laikymo galimybes. Pasak V. Targamadzės, egzaminų turinys galėtų būti šiek tiek supaprastintas.

Švietimo ekspertė tikina nesuprantanti, kodėl šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu ministerija bei jai pavaldžios įstaigos abiturientams neorganizuoja konsultacijų.

„Galima abiturientams konsultacijas organizuoti centralizuotai. Juk yra tam tikros temos, mes turime puikių mokytojų ir jie galėtų pasiskirstę tomis temomis, panaudojant televiziją, „Youtube“ ar kitus kanalus, organizuoti konsultacijas“, – stebėjosi VU profesorė.

V. Targamadzė pabrėžia ir tai, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu mokiniai patiria labai didelį stresą. Visgi švietimo ekspertė akcentuoja, kad šią neigiamą karantino įtaką gali sumažinti tik proaktyvūs valdžios veiksmai.

„Aišku, kad įtaka (egzaminų rezultatams – ELTA) bus. Nereikia čia apsimesti, kad tai neturės įtakos. Bet galima labai proaktyviai veikiant, kuriant įvairius scenarijus, minimizuoti šią neigiamą įtaką ir amortizuoti visus negatyvius veiksmus“, – patikino VU profesorė, akcentuodama, kad į sprendimų priėmimą neįtraukiant mokytojų ir švietimo ekspertų, negalima tikėtis labai gerų rezultatų.

„Stebina, kad mokyklos ir mokytojai labai dažnai yra labiau mąstantys, negu mūsų stringanti ir braškanti biurokratinė sistema. Kelių žmonių sprendimai uždarose erdvėse tikrai neduoda tokių teigiamų rezultatų, nes juos įgyvendinant iškyla įvairių trikdžių“, – pridūrė V. Targamadzė.

ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, jog moksleivių brandos egzaminai šiais metais bus organizuojami nuo birželio 22 dienos.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį taip pat informavo, kad brandos egzaminų vykdymo grafikas, priėmimo į aukštąsias mokyklas datos, reikalingos teisės aktų korekcijos bus derinamos ketvirtadienį vyksiančiame planavimo grupės posėdyje.