„Estijos gynybos pajėgos, kaip ir Lietuvos gynybos pajėgos 2025-aisiais yra ne tos, kurias turėjome 2020-aisiais. Ir tikrai ne tokios, kokias turėjome 2015 metais“, – Vilniaus saugumo forume ketvirtadienį kalbėjo buvęs Estijos kariuomenės štabo vadas Veiko-Vello Palmas (Veikas Velas Palmas).

„Tad visi scenarijai, kuriuos kartais skaitote laikraščiuose ar girdite iš kalbančių galvų apie 72 valandas ar septynias dienas, kurių reikia Lietuvai užkariauti ar panašiai, tai – neberealistiška“, – pažymėjo jis.

V. V. Palmo teigimu, šių valstybių kariuomenės svarsto, kaip reikėtų kariauti Rusijos žemėje.

„Tų šalių kariuomenės galvoja, kaip greitai perkelti kovą į Rusijos žemę. Tokia yra karinės srities tikrovė. Taigi viskas nėra labai blogai, judėkime pirmyn ir skirkime daugiau pinigų karinei gynybai“, – teigė buvęs kariškis.

Kalbėdamas apie finansinės naštos gynybai pasidalijimą, jis pabrėžė, kad nepriklausomybė yra „labai brangus dalykas“ ir iškilus bent menkai tikimybei ją prarasti, jokia kaina nėra per didelė.

„Jeigu reikia 25 proc. bendrojo vidaus produkto, turime skirti 25 procentus. (...) Gindami nepriklausomybę turime padaryti daugiau nei reikalinga, tada yra sąžininga“, – kalbėjo V. V. Palmas.

Tad visi scenarijai, kuriuos kartais skaitote laikraščiuose ar girdite iš kalbančių galvų apie 72 valandas ar septynias dienas, kurių reikia Lietuvai užkariauti ar panašiai, tai – neberealistiška.

Buvęs JAV vadas: Lietuvos karinė galia auga, jėga bus Vokietijos brigada

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgoms Europoje vadovavęs Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) žurnalistams prieš forumą taip pat teigė, kad „iš tikrųjų Lietuvos situacija yra kur kas geresnė, nei buvo net prieš metus“.

Anot B. Hodgeso, moderni įranga yra kritinė atgrasymo dalis, o Lietuvoje jis sakė matantis Krašto apsaugos ministerijos veiksmus didinant karinį pajėgumą.

„Tai veda prie Lietuvos pavertimo nevirškinama, kai rusai sakys, „nenorime ten pulti“, nes jie patirs per daug nuostolių arba pralaimės“, – pažymėjo buvęs JAV pajėgų vadas Europoje.

Svarbiu atgrasymo veiksniu jis įvardijo Vokietijos brigadą, kuri bus „geriausia arba viena geriausių Europoje“ ir „didžiulė, tikra jėga“.

Sausį Valstybės gynimo taryba Lietuvoje sutarė, kad brigadai priimti ir nacionalinei divizijai sukurti iki 2030-ųjų reikia papildomų 12 mlrd. eurų, tam šiuo metu ieškoma finansavimo šaltinių.

B. Hodgesas taip pat teigė, kad į NATO įstojus Švedijai ir Suomijai Lietuva „nebeturi jaudintis dėl Baltijos jūros“, be to, per kelias minutes gali atvykti Aljanso oro parama, didžiules ir augančias ginkluotas pajėgas turi Lenkija.

„Lietuvos visuomenės stiprybė, atsparumas yra lygiai taip svarbus. Neįtikėtinos jaunos moterys ir vyrai Lietuvoje, manau, turės lyderystę ir bus pasiruošę“, – pridūrė B. Hodgesas.

„Nėra prasmės toliau taikyti priešpėstinių minų ribojimus“

Buvęs Jungtinių Valstijų Iždo departamento kovos su terorizmo finansavimu padėjėjas Marshallas Billingslea (Maršalas Bilingslis) tvirtino, kad konfliktas su ukrainiečiais Rusijos armijos konvencinius pajėgumus „sugrąžino daug metų atgal“ ir jiems atkurti prireiks nemažai laiko.

„Baltijos šalims siūlyčiau akcentuoti skubų įgijimą pajėgumų, kurie nugalėtų pagal dabartinę Rusijos mūšio tvarką, tai yra žmonių bangą. Putinas paprasčiausiai sviedžia rusų karius į mėsmalę Ukrainoje“, – sakė M. Billingslea.

„Baltijos ir Šiaurės šalims reikia kontrpajėgumų, kurie sumuštų žmonių bangą. Štai kodėl nėra jokios prasmės Baltijos šalims toliau laikytis Otavos konvencijos sausumos minų ribojimų“, – pridūrė jis.

Pasak M. Billingslea, niekas už sausumos minas arba kasetinius šaudmenis negali efektyviau nugalėti pėstininkų kariuomenės.

Be to, jis pabrėžė, kad Rusijai taikomos kadenciją baigusio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Sąjungos sankcijos yra neefektyvios.

„Kodėl mums reikia 16-os Europos Sąjungos sankcijų paketų? Pagal apibrėžimą tai sako, kad sankcijos nėra taikomos išties rimtai“, – kalbėjo M. Billingslea.

„Negali Rusijos bankus palikti prijungtus prie tarptautinės finansų sistemos ir galvoti, kad sustabdysi finansinius srautus į Rusiją. Negali leisti Rusijai parduoti 600–800 mlrd. eurų vertos naftos per dieną ir galvoti, kad pristabdysi karo mašiną Rusijos ekonomikoje“, – teigė jis.

Buvusio JAV Iždo departamento kovos su terorizmo finansavimu padėjėjo manymu, šie svertai prezidento Donaldo Trumpo komandai yra žinomi ir Jungtinių Valstijų administracija imsis rimtesnių ekonominių bei finansinių priemonių prieš Rusijos režimą, jeigu Vladimiras Putinas užkardys reikšmingą pažangą.

Rizikinga situacija mažoms valstybėms

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, išrinktasis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad geopolitinė situacija pasaulyje grįžta prie XIX amžiaus jėgų balanso ir „gryno realizmo tarptautiniuose santykiuose“.

„Mažesnėms valstybėms tai rizikinga, nes jos gali tapti mainų objektais ir tai didelė rizika, iššūkis mums. (...) Tai gali pakeisti mūsų nepriklausomybės ir laisvės kelią“, – kalbėjo politikas.

Jis išreiškė lūkestį, kad amerikiečiai išlaikys Rytinį flangą ir NATO sienų perbraižymas nebus ant derybų stalo. Visgi L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu šis klausimas Lietuvai „yra sprendimų priėmimo centre“.

„Mums tai labai pavojinga situacija, kai (...) formaliai gali priklausyti NATO, bet čia nebūtų jokių Aljanso karių, tokia yra Rusijos vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį sakė, jog Rusija derybose su JAV tikrai išsakys ultimatumą NATO grįžti prie 1997-ųjų sienų.

Savo ruožtu, buvęs Izraelio krašto apsaugos viceministras Ephraimas Snehas (Efraimas Snehas) tvirtino, kad aljansui svarbu, bet gindamasi šalis turi būti pasiruošusi remtis savo pajėgumais.

„Turėtum kovoti pats, net jei dėl savo egzistavimo tai darai vienas, niekas to nepadarys. (...) Tik kai esi pakankamai stiprus, tuomet tave palaiko“, – sakė E. Snehas.