- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo XX a. pradžios tiltų transporto apkrovos tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse išaugo drastiškai – nuo maždaug 20 t iki 120 t ir daugiau, tad natūralu, kad sovietmečiu ar dar anksčiau projektuoti tiltai tokių apkrovų atlaikyti negali. Apie tai kasmetiniame kelių sektoriaus renginyje „Kelių forumas“ įspėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius dr. Darius Bačinskas.
„Tai yra neįmanoma – tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio. Paprastai kalbant, tai tas pats, kaip iš seno opelio padaryti naują ferarį. Šią problemą turime spręsti ir nedelsiant”, – „Kelių forumo“ diskusijoje kalbėjo Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius dr. D. Bačinskas.
VILNIUS TECH profesorius pažymėjo, kad Lietuva turi šiek tiek daugiau nei trejus metus darniųjų europinių standartų adaptavimo sprendiniams priimti. Šie sprendiniai privalės būti taikomi šalyje eksploatuojamų tiltų ir kitų infrastruktūros statinių laikomosios galios ir kitų tinkamą eksploataciją užtikrinančių parametrų vertinimui. Tai numato pagal ES direktyvas nuo 2027 metų rugsėjo Lietuvoje įsigaliosiantys naujos kartos eurokodų reikalavimai.
Tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio.
„Tai reiškia, kad po trejų metų atliekant kapitalinį seno tilto remontą jau bus privaloma laikytis naujų europinių normų. Žinant, kaip stipriai išaugo daugelio senų tiltų apkrovos, tai gali būti nemenkas iššūkis, o infrastruktūros savininkui, norint suremontuoti ir toliau saugiai eksploatuoti tiltą, reikės labai realiai įvertinti būsimas statinio apkrovas“, – pabrėžė prof. D. Bačinskas.
Tiltus, viadukus ir kitus statinius statančios ir remontuojančios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas renginyje teigė, kad europinių standartų neatitinka apie 80 proc. Lietuvos tiltų, viadukų ir estakadų.
„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi visiškai kitomis sąlygomis, nei dabar yra eksploatuojami, ir tai yra atsakymas, kodėl tiltai jau pradeda griūti ir, deja, grius ir toliau. Dėl tokių apkrovų gerokai sutrumpėjo ir statinių eksploatacijos ciklas. Jei statant tiltą sovietmečiu tikėtasi, kad jis tarnaus bent šimtą metų, tai realiai matome, kad, esant dabartinėms apkrovoms, statinys gali neatlaikyti nė 50 metų“, – pažymėjo „Tilstos“ vadovas.
109 – tiek Lietuvoje yra blogos būklės tiltų ir viadukų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijomis duomenimis, šalyje yra 109 blogos būklės tiltai ir viadukai.
E. Grinavecko žiniomis, pernai šalyje buvo tvarkoma šešiolika tiltų ir dešimt viadukų, šių metų planuose – 35-ių infrastruktūros statinių sutvarkymas.
„Taikant europinius standartus iki šiol suremontuota apie 20 proc. statinių. Tai nėra daug, tačiau galime pasidžiaugti, kad, palyginus 2023 ir 2024 metų planus, yra progresas“, – teigiamus pokyčius pastebi E. Grinaveckas, pabrėždamas finansavimo kelių sektoriui ir nuolatinės periodinės infrastruktūros statinių priežiūros didinimo šalyje svarbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina11
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas20
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP30
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...