- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo XX a. pradžios tiltų transporto apkrovos tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse išaugo drastiškai – nuo maždaug 20 t iki 120 t ir daugiau, tad natūralu, kad sovietmečiu ar dar anksčiau projektuoti tiltai tokių apkrovų atlaikyti negali. Apie tai kasmetiniame kelių sektoriaus renginyje „Kelių forumas“ įspėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius dr. Darius Bačinskas.
„Tai yra neįmanoma – tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio. Paprastai kalbant, tai tas pats, kaip iš seno opelio padaryti naują ferarį. Šią problemą turime spręsti ir nedelsiant”, – „Kelių forumo“ diskusijoje kalbėjo Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius dr. D. Bačinskas.
VILNIUS TECH profesorius pažymėjo, kad Lietuva turi šiek tiek daugiau nei trejus metus darniųjų europinių standartų adaptavimo sprendiniams priimti. Šie sprendiniai privalės būti taikomi šalyje eksploatuojamų tiltų ir kitų infrastruktūros statinių laikomosios galios ir kitų tinkamą eksploataciją užtikrinančių parametrų vertinimui. Tai numato pagal ES direktyvas nuo 2027 metų rugsėjo Lietuvoje įsigaliosiantys naujos kartos eurokodų reikalavimai.
Tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio.
„Tai reiškia, kad po trejų metų atliekant kapitalinį seno tilto remontą jau bus privaloma laikytis naujų europinių normų. Žinant, kaip stipriai išaugo daugelio senų tiltų apkrovos, tai gali būti nemenkas iššūkis, o infrastruktūros savininkui, norint suremontuoti ir toliau saugiai eksploatuoti tiltą, reikės labai realiai įvertinti būsimas statinio apkrovas“, – pabrėžė prof. D. Bačinskas.
Tiltus, viadukus ir kitus statinius statančios ir remontuojančios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas renginyje teigė, kad europinių standartų neatitinka apie 80 proc. Lietuvos tiltų, viadukų ir estakadų.
„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi visiškai kitomis sąlygomis, nei dabar yra eksploatuojami, ir tai yra atsakymas, kodėl tiltai jau pradeda griūti ir, deja, grius ir toliau. Dėl tokių apkrovų gerokai sutrumpėjo ir statinių eksploatacijos ciklas. Jei statant tiltą sovietmečiu tikėtasi, kad jis tarnaus bent šimtą metų, tai realiai matome, kad, esant dabartinėms apkrovoms, statinys gali neatlaikyti nė 50 metų“, – pažymėjo „Tilstos“ vadovas.
109 – tiek Lietuvoje yra blogos būklės tiltų ir viadukų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijomis duomenimis, šalyje yra 109 blogos būklės tiltai ir viadukai.
E. Grinavecko žiniomis, pernai šalyje buvo tvarkoma šešiolika tiltų ir dešimt viadukų, šių metų planuose – 35-ių infrastruktūros statinių sutvarkymas.
„Taikant europinius standartus iki šiol suremontuota apie 20 proc. statinių. Tai nėra daug, tačiau galime pasidžiaugti, kad, palyginus 2023 ir 2024 metų planus, yra progresas“, – teigiamus pokyčius pastebi E. Grinaveckas, pabrėždamas finansavimo kelių sektoriui ir nuolatinės periodinės infrastruktūros statinių priežiūros didinimo šalyje svarbą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...
-
Seimas pradeda svarstymus, ar leisti fintech įmonėms atlikti momentinius mokėjimus
Seimas svarstys, ar leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įmonėms atlikti momentinius mokėjimus. ...
-
Seimas spręs, ar drausti kiniškos įrangos naudojimą elektros sistemoje1
Seimas spręs, ar uždrausti kiniškos programinės įrangos naudojimą didesnės nei 100 kilovatų (kW) galios elektros energijos kaupikliuose, saulės ir vėjo jėgainėse. ...
-
Kelia tikslą: milijonas investuojančių lietuvių5
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigia, kad pasyvus Lietuvos gyventojų investavimas ir vangiai biržai atsiveriančios rinkos lemia silpną Lietuvos kapitalo rinkos padėtį. Pasak jos, vos 2,3 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į vertybinius p...
-
Ekspertės: dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose degalų, dujų kainos Lietuvoje neturėtų kilti1
Neramumai Artimuosiuose Rytuose neturėtų reikšmingai paveikti gamtinių dujų ar naftos produktų kainų Lietuvoje, sako Energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė. ...
-
Šildymo sezono startas: kur radiatoriai jau kaista?4
Kai kuriose savivaldybėse jau kaista radiatoriai. ...
-
Pardavėjų gudravimas: kaip neįsigyti buto su nenaudingu plotu?
Perkant butą arba namą kiekvienas kvadratinis metras yra itin svarbus, ypač dabar, kai kvadratinio metro kaina jau perkopė 3 tūkst. ribą. Kartais pardavėjai, ypač naujų butų, gudrauja ir pirkėjams siūlo esą didesnius butus. Bet juose nebūna pertv...
-
Naujoji ECB priežiūros valdybos vadovė Vilniuje susitinka su bankų atstovais
Lietuvoje lankosi naujoji Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch (Klaudija Buš). ...
-
Siūloma leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose
Ketvirtadienį Seime pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas siūlymas įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. ...