Paskutinę savaitę prieš naujojo prezidento rinkimus kasdien spausdinsime visų septynių kandidatų atsakymus į kai kuriuos svarbiausius klausimus, sietinus pirmiausia su valstybės vadovo įgaliojimais ir galimybėmis paveikti vieną ar kitą gyvenimo sritį.

Atsakydami į klausimą apie išėjimo iš ekonomikos krizės būdus, didesnė dalis kandidatų kritikavo dabartinės Vyriausybės pasiūlytą kursą, pareiškė sieksiantys jį pakeisti.

1 klausimas. Kokie turėtų būti sprendimai esant dabartinei ekonominei situacijai, ieškant išeičių iš krizės? Kuo čia gali prisidėti prezidentas?

Algirdas Butkevičius:

Privaloma kuo skubiau imtis veiksmų, kad būtų išsaugotos darbo vietos sunkiu ekonominiu laikotarpiu, antraip socialinė atskirtis dar labiau didės. Valdžia privalo garantuoti žmonėms pajamas, o valstybei – mokesčius.

Privalome pasinaudoti Europos lėšomis. Reikia investuoti į infrastruktūros projektus, sugrąžinti panaikintas lengvatas smulkiajam ir vidutiniam verslui, vaistams, spaudai, kai kuriems maisto produktams, šildymui ir keleivių vežimo paslaugoms.

Būtina peržiūrėti akcizus kurui. Reikia kovoti su monopolijų diktatu, nesąžininga konkurencija, dirbtiniais bankrotais. Privalome gerinti politinius santykius su Rytų kaimynėmis, sudarant geresnes sąlygas mūsų šalies produkcijos eksportui.

Prezidentas skiria ministrą pirmininką, tvirtiną ministrų kabineto sudėtį, todėl, galima sakyti, nuo jo priklauso, kokių pažiūrų politikai valdys šalį, kokios krypties politikos laikysis. Šalies vadovas turi teisę vetuoti visuomenei nepalankius įstatymus. Tad prezidentas turi pakankamai galių, kad galėtų daryti įtaką ieškant išeičių iš krizės.

Loreta Graužinienė:

Pagrindinis uždavinys – darbo vietų, gamybos išsaugojimas, vidinio vartojimo ir eksporto skatinimas. Būtina atlaisvinti verslą nuo mokesčių, sudaryti ekonomines sąlygas jam išlikti ir plėtotis. Jeigu tam reikės skolintis, turėsime skolintis. Ir reikės skolintis tiek, kad būtų galima išlaisvinti verslą iki tokios ribos, jog produkcija, gaminamos prekės, teikiamos paslaugos galėtų konkuruoti su analogiška šalių kaimynių produkcija, ypač tomis įmonėmis, kurioms reikia konkuruoti su importu.

Pas mus turi važiuoti pirkti iš Lenkijos, o ne atvirkščiai.

Naujai išrinktam prezidentui Vyriausybė grąžina įgaliojimus. Šiai Vyriausybei, vadovaujamai Andriaus Kubiliaus, įgaliojimų negrąžinčiau. Jei Seime nesusiformuotų nauja dauguma ar nebūtų pateikta ilgalaikė, konkreti antikrizinė realių veiksmų programa, prezidentas turi teisę paleisti Seimą. Aš ta teise pasinaudočiau.

Dalia Grybauskaitė:

Ne kartą minėta ir aptarta būtinybė stabilizuoti valstybės finansus. Tai – neabejotinai didžiausios svarbos uždavinys, orientuotas visų pirma į kruopščią valstybės išlaidų patikrą, jų veiksmingumo vertinimą ir ryžtingą nebūtinų išlaidų mažinimą.

Tuo pat metu būtina imtis ir realiosios ekonomikos gaivinimo veiksmų. Valstybė turi panaudoti visus jos arsenale esančius teisinius, administracinius, finansinius instrumentus, kad padėtų atsigauti stambiesiems gamintojams, smulkiajam ir vidutiniam verslui, savarankiškai dirbantiems žmonėms. Tik apsaugodama mokesčių mokėtojus ir skatindama jų veiklą, valstybė gali tikėtis savo pačios biudžeto srautų stabilumo. Pasirūpinusi šalyje esančių darbo vietų išsaugojimu ir palengvinusi sąlygas naujoms steigti valstybė gali išvengti gresiančios socialinės krizės.

Prezidentas čia gali prisidėti tapdamas telkiančia, konsoliduojančia ir gebančia pareikalauti atsakomybės jėga. Aktyvus, veiklus, patirties turintis prezidentas su savo komanda gali tapti ir idėjas generuojančia institucija.

Česlovas Jezerskas:

Padaryta klaida, taip skubiai ir neapgalvotai reformuojant mokesčius pernai gruodį naktiniuose Seimo posėdžiuose. Susidaro toks įspūdis, kad vykdant reformą vienintelis tikslas buvo surinkti biudžetą. Bet net ir tas tikslas nėra pasiektas. Derėtų peržiūrėti visą atliktą mokesčių reformą ir pasižiūrėti, ką galima būtų pertvarkyti iš naujo siekiant nespausti žmonių, smulkiojo ir vidutinio verslo.

Bloga mokesčių reforma gimdo didesnį nedarbą, didina nusikalstamumą. Taip gali kilti kriminalinė krizė. Jos jokiu būdu negalima leisti.

Prezidentas gali prisidėti prie šių tikslų siekimo teikdamas Seimui atitinkamus pasiūlymus, įstatymų projektus ir reikalaudamas, kad jie būtų priimti. Iki šiol prezidentas nelabai tuo naudojosi.

Valentinas Mazuronis:

Galutinis bet kokių pertvarkų tikslas turi būti ne biudžeto karpymas ir verslo užsmaugimas, kas yra dabar daroma, bet realiai skatinama ekonomika, vartojimas, išsaugomos darbo vietos, ieškoma biudžeto lėšų šiems tikslams įgyvendinti. Turi būti siekiama ekonominio ir finansinio gyvenimo pagyvinimo, o ne buhalterinio skaičiukų dėliojimo biudžete.

Prezidentas turi turėti valstybės vystymosi viziją. Jis turi stengtis, kiek leidžia turimos galios, tą tikslą pasiekti. Jis tai gali daryti ir per paskyrimus, ir per įstatymų iniciatyvos bei jų veto teisę, ir per visą paletę turimų galimybių.

Kazimiera Prunskienė:

Esant dabartinei ekonominei situacijai, kaip ir prieš 19 metų, kai dirbome mes, pirmoji Vyriausybė, būtina vadovautis socialiai orientuota rinkos ekonomika. Ilgai buvo peršama nuomonė, kad laisva rinka viską sureguliuos. Paaiškėjo, kad tai netiesa. Rinkos ekonomiką turi keisti sociali, o valdžią – socialiai atsakinga.

Pirmoji prezidento pareiga – pasirūpinti tinkamos bei pasirengusios kompetentingai dirbti Vyriausybės suformavimu. Prezidentas privalo būti tikras, kad Vyriausybės nariai kompetentingi ir kad jos programa atitinka žmonių interesus. Pats prezidentas turi inicijuoti svarbiausias įstatymų korekcijas, taisant Seimo ir Vyriausybės padarytas klaidas ir nuostolius žmonėms.

Valdemaras Tomaševskis:

Prezidentas turi reikalauti iš Vyriausybės, kad ji nesutriktų ir vykdytų veiksmingesnę politiką. Reikia palaikyti ekonominį aktyvumą ir užtikrinti socialinę apsaugą labiausiai krizės paveiktiems piliečiams, didinti vartojimo ir investicinį aktyvumą, didinti kreditų prieinamumą įmonėms, didinti investavimo patrauklumą, remti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, įvesti mokesčių lengvatas mažosioms ir vidutinėms firmoms bei iš naujo steigiamiems subjektams, paspartinti iš Europos Sąjungos lėšų kofinansuojamas investicijas, apsaugoti darbo vietas bei specialiai remti tuos, kuriems parama ypač reikalinga.