Jau ne pirmą kadenciją parlamentarai svarsto, kad tam pačiam asmeniui reikėtų nebeleisti vienu metu eiti ir Seimo nario, ir ministro pareigų. Tačiau siūlyti Konstitucijos pataisos niekas nesiryžta.

Ministrai – rečiausi svečiai

Jau tapo tradicija, kad bene rečiausiai plenariniuose Seimo posėdžiuose pasirodo ministrų. Kai kurie Seimo nariai per šią kadenciją sugebėjo dalyvauti ir 90 proc. balsavimų, tačiau ministrai statistikoje nežiba – jų lankomumas svyruoja nuo 14 iki 42 proc. Vyriausybės nariai neslepia, kad neretai suderinti dvejas pareigas būna sudėtinga.

Tačiau yra vienas pasiteisinimas – nors ir yra Seimo nariai, parlamentaro algos ministrai negauna, tad dėl prasto posėdžių lankomumo esą nederėtų priekaištauti.

Lietuvoje realizuotas valdžių padalijimo principas numato, kad Seimo narys gali būti skiriamas ministru arba ministru pirmininku. Dar praeitos kadencijos pradžioje buvo siūlyta svarstyti Konstitucijos pataisų projektą, kuris nebeleistų derinti Seimo nario ir ministro pareigų. Projekte buvo numatyta galimybė ministru tapusiam Seimo nariui laikinai sustabdyti parlamentaro mandatą. Tokiu atveju šio Seimo nario vieta atitektų kitam į parlamentą nepatekusiam asmeniui. O jeigu Seimo narys netektų ar atsisakytų ministro posto, jis galėtų vėl grįžti į parlamentą. Tačiau reikiamos balsų daugumos siūlymas Seime tąkart nesurinko.

Idėjai pritartų

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sako kol kas negirdėjęs, kad kas nors iš dabartinių Seimo narių siūlytų panašias Konstitucijos pataisas, tačiau pats tokią iniciatyvą palaikytų.

„Labai sudėtinga, kai ministras kartu yra ir Seimo narys. Jam reikia dalyvauti plenariniuose posėdžiuose, o kai jo nėra, paskui sako, kad Seimo nariai nelanko posėdžių. O iš tikrųjų tie Seimo nariai yra ir ministrai“, – sakė V.Gedvilas.

Šiuo metu ministrais tapę Seimo nariai gali nebent visiškai atsisakyti parlamentaro mandato. Seimo pirmininko teigimu, tokių atvejų yra buvę per 2004–2008 m. Seimo kadenciją, tačiau šiaip jie nedažni. O posėdžių lankomumą, V.Gedvilo nuomone, lemia ir valdančiąją daugumą sudarančių Seimo narių skaičius – kuo mažesnė dauguma, tuo svarbesnis kiekvienas balsas, tad ir ministrai posėdžiuose būna linkę pasirodyti dažniau.

„Daug tų ministrų nėra. Prisimenu, per praeitą kadenciją valdančioji dauguma buvo labai minimali, tad reikėdavo lankyti posėdžius, ir premjerą dažnai matydavom. Šiuo metu dauguma gerokai didesnė, todėl ta problema nėra tokia aktuali“, – tvirtino V.Gedvilas.

Grėsmė pasitraukti iš politikos

Kad ministrais tapę Seimo nariai neturėtų sėdėti ant dviejų kėdžių, pritaria ir dabartinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jo teigimu, vienintelis dabartinės sistemos pranašumas – būdami įvairių Seimo komitetų nariais, ministrai gali aktyviau dalyvauti parlamento veikloje. Tačiau yra ir trūkumų, o vienas pagrindinių – interesų konfliktas, kai tas pats asmuo atstovauja ir įstatymų leidžiamajai, ir vykdomajai valdžiai.

„Mano manymu, negerai, kad tu lyg ir balsuoji, lyg ir priimi teisės aktus, kuriuos kaip ministras paskui turi vykdyti. Manyčiau, kad tai pagrindinis dalykas, dėl kurio reikėtų atskirti įstatymus leidžiančios ir vykdančios valdžios funkcijas. Ne tiek dėl to lankomumo – esą ministras negauna Seimo nario algos, bet tas funkcijų atskyrimas būtų logiškas“, – dėstė V.Mazuronis.

Taip pat, pasak V.Mazuronio, dabartinė padėtis ministrams kelia grėsmę būti išstumtiems iš politinio gyvenimo – atsisakius parlamentaro mandato grįžti į Seimą kelio nebėra.

„Kaip žinote, per 20 metų labai nedaug Vyriausybių išsilaikė visą kadenciją. Tad jeigu tu būdamas Seimo nariu nueini į Vyriausybę, o tau panaikina Seimo nario mandatą arba jo netenki, lyg ir lieki politiškai ir nebe Vyriausybėje, ir nebe Seime, tarsi be jokios galimybės dalyvauti politikoje. O juk paprastai į Vyriausybę deleguojami žinomi, įtakingi, svarbūs partijų žmonės. <...> Tad jeigu būtų padarytas laikinas mandato suspendavimo variantas, kurį, manau, galima padaryti, aš asmeniškai nematau jokios prasmės priešintis jam“, – aiškino aplinkos ministras ir pridūrė, kad kol kas siūlyti šios idėjos Seime neketina, tačiau mano, kad pasiūlyta idėja sulauktų palaikymo.

Yra didesnių problemų

Skeptiškiau į tokią idėją žvelgia buvęs teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius. Jis sako nemanantis, kad dėl vienu metu užimamų kelių postų nukenčia darbo kokybė.

„Daugelyje Vakarų Europos ir pasaulio valstybių ministrais tampama tik būnant parlamento nariais ir nieko bloga neatsitinka. Visada galima ką nors tobulinti ir keisti, bet prasmės daug nematyčiau. Negaliu sakyti, kad tikrai idėjos nepalaikyčiau, jei susiklostytų konsensusas, kai tai atrodytų priimtina ir būtina. Bet būtų tuščias laiko gaišimas tokiai idėjai paskirti daug Vyriausybės ir Seimo laiko, tai būtų atitraukimas nuo realių problemų“, – teigė R.Šimašius.

Opozicijos atstovas sakė neįžvelgiantis ir galimo interesų konflikto, be to, Lietuvoje įsitvirtinusi sistema paremta kitų valstybių pavyzdžiu, kuris nusistovėjęs ir problemų esą nekelia.

„Mes apskritai neturim to klasikinio valdžių padalijimo, nes ir prezidentą turime, kuris vykdo savo statutines funkcijas. Žiūrint į panašias parlamentines valstybes, jose padėtis panaši kaip pas mus, kai ministrais gali būti ir parlamento nariai, ir ne parlamento nariai. Bet netgi dažniau vyrauja praktika, kai ministrais skiriami būtent parlamento nariai. Tokių valstybių, kad ministras negalėtų būti parlamento nariu, yra labai nedaug“, – samprotavo liberalas.

Šiuo metu ir ministro, ir Seimo nario pareigas eina 7 iš 14 Vyriausybės kabineto narių. Jie gauna ministro atlyginimus ir Seimo nario priedus kanceliarinėms išlaidoms.

Užsienio patirtis įvairi

Parlamentaras ministru negali būti skiriamas Šveicarijoje, Kipre, Lichtenšteine ir Prancūzijoje.

Daugelyje Europos valstybių – Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – parlamentarui tapus ministru jo mandatas suspenduojamas.

Čekijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje parlamentarai gali būti ir ministrais.