„Dviejų gaidelių“ skandalas pasiekė Vilnių

Dėl uostamiestyje sunaikintų skulptūrų likimo į kovą įsijungė ir autorių teises ginanti agentūra.

LATGA-A įsitikinusi, kad kartu su pastatais meno kūrinį įsigiję naujieji savininkai neturi teisės jo sunaikinti prieš tai nepranešę autoriui.

Savininkams menas nerūpi

Įstatyme numatyta ir tai, kad valstybė parduodama objektus kartu su meno kūriniais, jų autoriams turėtų sumokėti dalį sumos nuo objekto pardavimo kainos.

“Esame neabejingi neretai vykstantiems procesams, kai viešose vietose esantys kūriniai - skulptūros, freskos, vitražai pastatų interjere - yra niokojami arba visai dingsta,” – sakė LATGA-A Vizualinių menų skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė. - Kol kas dažnai elgiamasi taip, kaip atsitiko Klaipėdoje su skulptūra “Du gaideliai” arba su E.Malinausko pano “Kuršiai”, kai savininkas net negalvojo apie tų kūrinių likimą – nugriauna ir palieka patvory arba išgabena nežinia kur“.

Prieš nugriaunant - kopija

Pasak G.Naprušienės, įstatyme yra numatyta dailės kūrinio prieinamumo teisė: dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui.

Tačiau kartais nutinka, kad kūrinio grąžinti negalima, jei tai, pavyzdžiuio freska, esanti ant nugriauti numatytos sienos.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, kad tokiu atveju autoriui turi būti sudarytos sąlygos padaryti kūrinio kopiją.

„Kai savininkas kūrinio nenaudoja ir ketina jį nuversti ar net sunaikinti, jis privalo pranešti autoriui, o ne pūdyti medinę skulptūrą šiukšlyne,” – piktinosi LATGA-A specialistė.

Menininkai gali tikėtis pinigų

Viešai stovinčių skulptūrų užsakovas ir savininkas dažniausiai yra valstybė. Privatizuojant kokias nors patalpas ar parduodant žemę kai kuriais atvejais parduodamas ir kartu esantis meno kūrinys.

LATGA-A atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju autorius įgyja teisę gauti dalį atlyginimo nuo perpardavimo kainos.

Taigi valstybė, perparduodama kokią nors skulptūrą kitam savininkui, turi galvoti apie atlyginimą jos autoriui.

Be to, perparduodama meno kūrinį valstybė turėtų pagalvoti, ar jis nėra vertingas istoriniu, meniniu ar kitokiu požiūriu.