Duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius įslaptinti 75 metams

Seimas antradienį nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus. Už tokį įstatymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 17 Seimo narių.

Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas - 75 metai. Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.

Pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiems slaptumą yra garantavusi valstybė, o jų paskelbimas būtų naudingas Rusijos slaptosioms tarnyboms.

„Būkime garbingi prieš tuos žmones, kurie patikėjo valstybe, kurie pripažino savo klaidą ir nesulyginkime jų su tais, kurie paniekino mūsų valstybę, ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių valstybei netapo žinomas jų bendradarbiavimo su šia sovietų struktūra faktas. Jauskime atsakomybę už valstybės duotus įsipareigojimus“, - sakė liberalas Vitalijus Gailius.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad „didžiausia FSB sėkmė būtų žinoti tuos žmones, kurie savo laiku atsisakė bendradarbiauti su KGB ir užpildė Valstybės saugumo departamento parengtas anketas“.

„Aš neginu slapto bendradarbiavimo fakto, tačiau įstatymo principai, kurie buvo įdėti savo laiku prieš 15 metų į įstatymą, buvo tokie, kad šis įstatymas neliečia pretenduojančių eiti į politiką, į teisėjus, į prokurorus, į prezidentus, į ministrus, t.y. jokia apsauga jiems netaikoma. Dažnai spekuliuojama, kad yra žmonės (slapti prisipažinę bendradarbiai), kurie vaizduoja patriotus ir sėdi politikoj, šiuo atveju tai žmonės, kurių politikoje ir nėra, tai dažniausiai eiliniai mūsų piliečiai, kurie savo laiku prisiėmė tam tikrą atsakomybę ir informavo apie tuos žmones, kurie dirbo KGB, apie jų metodus, informavo, jei su jais mėgino susisiekti dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos, ir buvo ne vienas toks atvejis“, - kalbėjo A.Anušauskas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas su tuo nesutiko, teigdamas, jog su šalies nepriklausomybe daugelis gyventojų turėjo savo lūkesčių, bet ne visi jie išsipildė - kodėl tada esą reikėtų ginti prisipažinusių bendradarbiu lūkesčius likti nežinomais. Jis teigė norintis „žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų“.

„Atsakydamas apie lūkesčius, aš manau, kad prieš 25 metus daugelis lietuvių patikėjo labai gražiais lūkesčiais, ne visus tuos lūkesčius valstybė įvykdė, todėl mes pirmaujame pagal emigravusių žmonių skaičių iš Lietuvos. Kažkodėl mes pamirštame tuos lūkesčius, bet pradedame galvoti apie labai mažos grupės žmonių, kurie gal suklydo pasirašydami bendradarbiavimą su KGB, bet praėjo 25 metai. Aš nelaikau jokio pykčio tiems žmonėms,bet aš noriu žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų, nevaidintų patriotų“, - sakė A.Sysas.

„Tikrai niekada negalvojau, kad turėsiu ginti slapta bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų“, - replikavo liberalė Dalia Kuodytė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė. „Tai, kas šiandien kalbama, tikrai laikyčiau nesusipratimu. Kai buvo priimamas šitas įstatymas, nebuvo kalbama apie jokią galimybę išslaptinti šiuos asmenis, jiems buvo pasakyta vienareikšmiškai - ateikit, prisipažinkit ir valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir kitų valstybių įtakų“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis teigė, kad prisipažinimo faktas „dabar nieko nereiškia“. „Būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir kas gali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, - sakė Z.Jedinskis.

Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau šiemet sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet idėjos atsisakyta.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.