- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lėšų poreikis kelti medikų atlyginimams yra didesnis nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybės, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, vien priedams už darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis medikams reikės papildomai skirti apie 200 mln. eurų, tačiau ministras tikisi, kad su profesinėmis sąjungomis pavyks susitarti ir dėl sveikatos sektoriaus kolektyvinės sutarties. Dalis profesinių sąjungų kaltina ministeriją dėl stringančių derybų.
„Norime gautinio rezultato, kad būtų visų profsąjungų vieningas sutarimas, ir tikėkimės, kad mums jį pavyks pasiekti. Šiai dienai situacija yra tokia, kad poreikis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimui ženkliai didesnis nei esamo PSDF galimybės, ta problema keliasi iš metų į metus nepaisant to, kokios buvo sutartys“, – per neeilinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį ketvirtadienį sakė A. Dulkys.
„Pripažinkim, kad jos (lėšos) niekada nebuvo numatomos tiesiogiai biudžete, jei kas buvo padaroma dėl medikų, ir, būkim objektyvūs, tikrai buvo padaroma, ir ankstesniais metais, tai buvo daroma arba iš rezervų, arba iš pačių įstaigų vidinių resursų“, – kalbėjo ministras.
Šiai dienai situacija yra tokia, kad poreikis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimui ženkliai didesnis nei esamo PSDF galimybės.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiemet medikų atlyginimams reikės papildomų lėšų vien dėl užsitęsusios pandemijos.
„Dabar mes skaičiuojame ir matome, kad yra pasikeitusios antrojo karantino aplinkybės, dabar darom prielaidas, kad jei tas karantinas truktų apie šešis mėnesius, matome, kad vien COVID-19 priedams planuojamų išteklių poreikis išaugs ir tam reikės apie 200 mln. eurų. Noriu atsakingai atsakyti, kad Vyriausybė tai atsakingai užtikrins, bet tai tik pandemijos dalykai“, – pažymėjo A. Dulkys.
Neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis dėl medikų atlyginimų buvo sušauktas opozicijos parlamentarų iniciatyva. „Valstietė“ Asta Kubilienė siūlė, kad komitetas priimtų sprendimą su siūlymu sudaryti ginčo komisiją, tačiau jam penkiais balsais prieš šešis nebuvo pritarta.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas per posėdį sakė, kad derybos stringa, nes prie anksčiau kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų prisijungus naujoms, derybos vietoje to, kad būtų atnaujintos, pradedamos iš naujo.
„Situacija buvo labai paprasta – pagal įstatymus mes vasario mėnesį kreipėmės į Vyriausybę dėl šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Pagal įstatymus buvo viskas teisingai, Vyriausybė vasario 24 dieną priėmė nutarimą, kur buvo numatyta, kad tyrimą atnaujinti kolektyvinę sutartį. Įdomumas tas, kad priėmimo metu prisistatė keturios mūsų profesinės sąjungos ir profesinė sąjunga „Solidarumas“, kitos prisistatė vėliau, bet mes dėl šito problemų nekeliame“, – per posėdį sakė L. Labanauskas.
„Iki kovo 26 dienos viskas vyko taip, kaip numatyta įstatymuose, jokių problemų niekas nekėlė, bet po to kažkaip stojo tyla ir mes gavom balandžio 9 dieną, tos keturios profesinės sąjungos, kad nebus pradėtos derybos su mumis dėl sutarties atnaujinimo, mes girdim žodinį paaiškinimą, kad Vyriausybė nusprendė ir išaiškino, kad turi būti viena šakos sutartis“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė teigė, kad derybos vyksta ir ministerija turinti Vyriausybės išaiškinimą, jog derėtis turi su visomis sektoriaus profesinėmis sąjungomis ir siekti vienos šakos kolektyvinės sutarties.
„Mums buvo pateiktas pakankamai aiškus išaiškinimas, kad ministerija savo suteiktų įgaliojimų ribose turėtų derėtis dėl vienos šakos kolektyvinės sutarties, dėl to ministerija paskelbė apie derybų posėdį, kuris įvyko balandžio 12 dieną, ir tai yra oficiali data, kai ministerija pradėjo kolektyvines derybas su devyniomis prisistačiusiomis profesinių sąjungų organizacijomis“, – sakė E. Butkevičienė.
„Tenka pripažinti, kad pats derybinis procesas nėra toks sklandus, koks galėtų būti, nes yra nesutarimų tarp pačių profesinių sąjungų organizacijų, bet didžioji dalis jų yra pasirengusi derinti tarpusavio interesus pasiekti vieningą darbuotojus atstovaujančios šalies poziciją“, – teigė ministro patarėja.
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovas Arvydas Dambrauskas sakė, kad sektoriaus profesinės sąjungos turi siekti vienos šakos kolektyvinės sutarties. „Mes buvom priėję bendrą konsensusą, kad reikia sudaryti vieną šakos sutartį. (...) Ką gydytojų sąjunga nori sudaryt – ar sektorinę sutartį, ar norim sudaryti šakos sutartį? Gaunasi antagonizmas – nes atstovaujami gydytojai, bet neatstovaujamas slaugos personalas“, – kalbėjo A. Dambrauskas.
Naujienų portalas lrt.lt anksčiau pranešė, kad medikų profsąjungos piktinasi nesulaukusios žadėto algų didinimo, kuris buvo numatytas prieš trejus metus tarp profsąjungų ir Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje. Jų teigimu, susitarimas galioja iki šių metų pabaigos, o algos nuo šių metų sausio turėjo kilti 9 proc., tačiau to neįvyko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...