Apie dronus virš lietuvių galvų „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta (toliau – D. B.), Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič (toliau – R. D.), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla (toliau – R. P.), Seimo NSGK komiteto vicepirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas (toliau – L. K.), komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas (toliau – M. L.) ir psichologas Edvardas Šidlauskas (toliau – E. Š.).
– Ką reikėtų žinoti apie dronus?
– D. B.: Turime suprasti, kad Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis savaitėmis įspėjimai apie įskridusius dronus gyventojus pasiekia jau ne pirmą kartą. Tiek mūsų Nacionalinis krizių valdymo centras, tiek kariuomenė ir kitos tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos bei Estijos pareigūnais. Labai aiškiai žinome ir stebime situaciją. Šiuo metu padidėjusios rizikos nėra.
– Kaip vertinate pirmuosius siųstus pranešimus, raginančius slėptis?
– D. B.: Visa informacija Krizių valdymo centrą pasiekė operatyviai ir laiku. Dėjome daug pastangų, kad tas algoritmas suveiktų, ir jis tikrai suveikė. Gyventojai, vilniečiai, laiku gavo pranešimą, kad reikėtų ruoštis į priedangas, ir turėjo tam laiko.
Tačiau klausimas, kiek žmonių sureagavo ir kaip sureagavo, nes tai įvyko pirmą kartą. Kai kurie turi praktikos, dalyvavo pratybose, kiti – ne, todėl šias pamokas reikės įvertinti. Institucijų bendradarbiavimas, galima sakyti, buvo pavyzdinis. Sieksime, kad toks jis būtų ir kitą kartą, o gal net dar geresnis.
Tokių pranešimų gyventojai gali gauti daugiau, nes reaguosime ne tik į Karinių oro pajėgų perspėjimą apie tai, kad radarai jau tikrai fiksavo objektą, bet ir į kitų tarnybų pranešimus, kol būsime įsitikinę, kad Lietuvoje tikrai yra vienas ar kitas neatpažintas karinis objektas.
– Kokios išvados padarytos po pirmojo incidento?
– R. P.: Bendra išvada, orientuota į kiekvieną Lietuvos pilietį ir šalyje esantį svečią, yra ta, kad vis dėlto reikėtų iš anksto, kiek įmanoma, pasidomėti civilinės saugos dalykais, atlikti namų darbus ir turėti tai, apie ką esame daug kartų kalbėję, – išvykimo krepšius, šeimos planus.
Žmogus vis tiek tikisi, kad nieko nenutiks ir neįvyks, tačiau pastarosios patirtys parodė, jog tai, apie ką nuolat kalbame, neturėtų būti tušti žodžiai. Matėme antplūdį žmonių, kurie bandė atsidaryti mūsų programėles, svetaines, tačiau šios pamokos turėjo būti išmoktos anksčiau.
Kalbant apie institucijas, susidūrėme su situacija, kai žmonės norėjo pasinaudoti priedangomis, tačiau jos fiziškai nebuvo atrakintos.
– Vilniaus merą Valdą Benkunską pranešimai apie oro pavojų užklupo prie Baltojo tilto, o kur jus?
– R. D.: Buvau išvažiavęs į regioną, buvau automobilyje. Tai nelabai patogi vieta.
– Ar Vilniaus rajone visi klausė nurodymų ir pateko į priedangas?
– R. D.: Turime sakyti sąžiningai – tikrai ne visi. Buvo mokymai, tačiau ne visi įstaigų vadovai su sau pavaldžiais darbuotojais atitinkamai reagavo. Tai žmogiški dalykai. Dabar galėsime tai paanalizuoti.
Buvo atvejų, kai į darželį, kuris buvo pažymėtas kaip priedanga, žmonės nebuvo įleisti. Taip pat žmonės buvo vedami ten, kur yra stiklas, langai. Turime suprasti, kad jei nėra priedangos, žmones reikia vesti į koridorius, kur yra sienos ir nėra langų.
Taip pat supratome, kad socialinėse įstaigose negalėjome ištraukti lovų dėl per siaurų durų staktų.
– Kas svarbu kalbant apie šalies saugumą ir gynybą?
– L. K.: Manau, svarbiausias dalykas – kada į Lietuvą atvyks mūsų įsigijimai, kurie leis dangų stebėti daug efektyviau. Pagrindinė visų rizikų ir pavojų priežastis ta, kad bepiločius orlaivius matome tik tam tikrame aukštyje. Mums reikia kitų įrankių, kitokių radarų, kurie galėtų juos matyti žemiau. Taip pat reikia įvairių sensorių sistemų, kurios leistų labai aiškiai atskirti, ar tai yra bepilotis orlaivis, ar kita oro grėsmė.
Faktas, kad informacija buvo gauta iš Baltarusijos. Tada mūsų radarai fiksavo droną tam tikrame aukštyje, bet pakilę naikintuvai vizualiai jo nenustatė. Naikintuvai yra priemonė „iš bėdos“. Reikia ir kitų priemonių – vadinamųjų dronų perėmėjų, elektroninės kovos priemonių. Jos plane yra sudėliotos, bet nežinome, kada jos mus pasieks ir bus integruotos į mūsų gynybos sistemą.
– Po oro pavojaus kai kurie žmonės patyrė stresą, supanikavo. Ką reikėtų žinoti gyventojams, kai skelbiamas oro pavojus?
– E. Š.: Tokia situacija buvo naudinga, nes ji parodė, kas veikia, o kas – ne. Jei buvo žmonių, kurie puolė į paniką, pradėjo daryti klaidingus veiksmus ir emocijos paėmė viršų, jiems tokia repeticija taip pat naudinga. Tikėtina, kad antrą kartą panikos bus mažiau ir jie gebės elgtis racionaliau.
Tai pripratimo principas: kuo daugiau bus pavojaus signalų, tuo žmogus taps ramesnis ir veiks adekvačiau. Aišku, jei tai vyks per dažnai, jis apskritai gali nebereaguoti.
Kai kyla nerimo banga, blaškymasis, labai svarbu suprasti, kad nerimas visada kyla tokioje situacijoje, kurioje nėra aiškios informacijos ir faktų.
Idealu būtų realiu laiku komunikuoti su visuomene ir koordinuoti jos veiksmus.
Tikrai mačiau žmonių, kurie buvo išsigandę, pasimetę, nes jie nesuprato, kas vyksta. Todėl manau, kad labai svarbi tiksli komunikacija apie tai, kas iš tikrųjų vyksta: ar už kelių šimtų kilometrų skrenda dronas, ar artėja tankų divizija, ar tai tik mokomoji priemonė.
Idealu būtų realiu laiku komunikuoti su visuomene ir koordinuoti jos veiksmus. Tada visuomenė tampa pagalbininke.
– Ar gyventojams siųstoje žinutėje pasigedote detalesnės informacijos?
– M. L.: Mes nežinome mastelio. Tai, kad feisbuko algoritmai, paspaudus ant vieno panikuotojo, išmeta dar dvidešimt, visiškai nereiškia, kad pakvaišo visa Lietuva. Aš gavau tą žinutę ir, galiu prisipažinti, ją ignoravau. Nuvažiavau su reikalais ir į jokias slėptuves nėjau.
Sutinku su psichologu, kad tai yra gera pamoka, treniruotė. Tarnybos išsiaiškins. Jos taip pat galėtų domėtis ne tik tuo, ką pranešė, bet ir kiek žmonių iš tikrųjų reagavo.
Neužmirškime, kad panikuotojų bus visą laiką. Lygiai taip pat, kaip bus žmonių, kurie, nesvarbu, ar tai Kaziuko mugė, „Eurovizija“, ar „Eurolyga“, visada norės bėgti prie feisbuko ir ką nors parašyti. Drono įskridimas yra nuostabi proga pademonstruoti savo karo strategijos žinias.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)