Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai daugiausia šansų nugalėti turinti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė prapliupo kritika Prezidentui Valdui Adamkui ir premjerui Andriui Kubiliui.

"Mokesčiai susitripliavo"

"Klauskite visko tiesiai šviesiai. Jau baigiu prie to priprasti. Pastaruoju metu išgirstu daug atvirų, asmeninių klausimų", – Piliečių santalkos penktadienį surengtoje diskusijoje ragino D.Grybauskaitė.

Tačiau diskusijos dalyviams labiau rūpėjo išsiaiškinti kandidatės į prezidentus požiūrį į Lietuvos užsienio politiką, dabartinę socialinę šalies sandarą, akmeniu po gyventojų kaklu tapusią mokesčių sistemą ir krašto apsaugą.

D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad dabartinė Vyriausybė nėra atsakinga dėl infliacijos ar prastos ekonominės padėties šalyje: tai esą lėmė pasaulinė krizė ir Gedimino Kirkilo Vyriausybės vykdyta "infliacijos skatinimo politika". Įveikti sunkmetį Lietuvai esą būtų lengviau, jei šalis turėtų eurą.

Kad nereikėtų skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, Lietuva turi įjungti dar griežtesnį taupymo režimą: neišvengiamas nereikalingų, neefektyvių valstybės valdymo išlaidų ir kai kurių biudžeto asignavimų mažinimas.

Tačiau D.Grybauskaitė pripažino, kad reformuodama mokesčių sistemą, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė perlenkė lazdą.

Didžiausia bėda ta, kad kai Vyriausybė pradėjo įvedinėti ir keisti mokesčius, kiekviena žinyba tai darė atskirai. Viena ministerija koregavo gyventojų pajamų, kita – socialinio draudimo mokesčius, trečia – sveikatos. "Kai viskas susidėjo, ne susidubliavo, o susitripliavo. Todėl kai kuriems žmonėms mokesčiai padidėjo 30–50 proc.", – aiškino D.Grybauskaitė.

Mokesčių keitimas, buvusios finansų ministrės teigimu, pernelyg drastiškas. "Tikėjausi, kad tai Vyriausybė pakeitė, bet, kiek suprantu, dar ne. Nėra visos finansų sistemos matymo – tik fragmentiški dalykai, jie dubliuojasi, todėl nukenčia visi. Prie to reikės grįžti", – sakė kandidatė į prezidentus.

"Europoje taip dosniai nemoka"

Kalbėdama apie siūlymus trumpinti motinystės (tėvystės) atostogas, D.Grybauskaitė neslėpė, kad "Europoje niekur taip daug ir taip dosniai nemoka". Prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus, Ministrų kabinetui D.Grybauskaitė siūlo įvertinti galimą šalutinį efektą.

"Ar dabar, kai toks nedarbas, geriau pjauti tuos dvejus metus, ar sumažinti išmokas ir neduoti tiek daug?" – retoriškai klausė kandidatė.

Jos žodžiais, reikalinga sisteminė, konceptuali socialinės sistemos, ypač "Sodros", reforma.

"Prieš kelerius metus teko gilintis į šią sistemą ir mačiau labai daug problemų, kai lėšos panaudojamos neefektyviai, labai daug pasyvių išmokų, kartais socialinės išmokos yra didesnės, nei turėtų, o tai neskatina ieškotis darbo. Labai daug privilegijuotų pensininkų", – pasakojo D.Grybauskaitė.

Kandidatė abejojo, ar galima atsisakyti nedarbingumo išmokos už pirmas tris ligos dienas: "Kažin, ar tai sąžininga, nes mūsų žmonės neturi sveikatos draudimo."

Galios, kurių nėra

Lietuva vykdo ambicingą užsienio politiką. Esame Gruzijos ir Ukrainos užtarėjai, Europos vertybių sergėtojai. Jei taptų prezidente, D.Grybauskaitė šios užsienio krypties neišsižadėtų, tačiau kaskart iš naujo pasvertų, ar ambicijos pamatuotos.

"Privalome subalansuoti savo užsienio politiką. Iki šiol labiau demonstravome galias, kurių neturime ir kurių mums niekas nesuteikė. Galime įsivaizduoti, kad esame lyderiai, kad kiti apie mus labai gerai mano, bet būtų gerai, kad iš tikrųjų manytų", – atkreipė dėmesį D.Grybauskaitė.

Ateityje šaliai ji siūlo pirmiau ieškoti savo interesų, juo ginti ir įgyvendinti. "Lietuvos laikysena labiau primena nepasitikinčios savimi šalies aštrios retorikos demonstravimą, nei konstruktyvų savo interesų gynimą", – įsitikinusi D.Grybauskaitė.

Ji priminė konfliktą dėl ES derybų su Rusija atnaujinimo: "Lietuva tam griežtai prieštaravo, kol nebus įtraukti tam tikri siūlymai. Užuot gynusi kaimynus ir reikalavusi atnaujinti žaliavos tiekimą "Družbos" naftotiekiu, mūsų šalis stojo tokių šalių kaip Moldova pusėn. Labai gerai, aš – ne prieš, padėkime, bet kodėl neginame to, kas šiandien yra čia?"

Oligarchizacijos apogėjus

Po penkerių metų Lietuvą D.Grybauskaitė mato jau išbridusią iš ekonominės duobės, sutvirtėjusią ir turinčią eurą. Be to, konkurencingą ir gebančią pertvarkyti savo energetikos ūkį ir demonopolizuoti pagrindines jo šakas.

"Labai norėčiau, kad apie tokius dalykus kaip "Leo LT" nereikėtų kalbėti. Sukūrėme monopolinę energetiką, todėl Lietuvoje visi moka už elektrą daugiau nei europiečiai ir nei turėtų mokėti. Bet ar kaina svarbu, ar klaida, kuri privedė prie oligarchizacijos apogėjaus ir kurią nulėmė amorali politika? "Leo LT" buvo sukurtas neteisėtai ir neskaidriai, jo prasmės nematau", – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Paklausta, kaip pagerės žmonių gyvenimas, jei šie pasirinks ją, kandidatė buvo lakoniška: "Sieksiu mažinti atskirtį socialinėje sferoje ir skaidrumo. Galėčiau pasakyti, kad ateisiu su burtų lazdele, bet tuščiais pažadais nesišvaistau."

Paliko gerą įspūdį

"Yra politinis kalbėjimas, su Algirdu Butkevičiumi (socialdemokratų kandidatas į prezidentus, – red. past.) nepalyginsi", – taip po diskusijos D.Grybauskaitę įvertino Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

"D.Grybauskaitė atėjo labai gerai pasirengusi, žino, ką kalba, žino, kaip atsakyti į klausimus, ir tai daro trumpai ir aiškiai", – gerų žodžių kandidatei negailėjo K.Girnius.