Lietuva, neseniai atkūrusi valstybingumą, įrodė, kad gali sėkmingai pirmininkauti ES. Tai antradienio rytą Europos Parlamento sesijoje Strasbūre pareiškė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Daugelis diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų sveikino Lietuvą, sėkmingai užbaigusią derybas dėl ES daugiamečio biudžeto, nors ir apgailestavo dėl nepasirašyto asociacijos susitarimo su Ukraina. Kai kurie EP nariai atkreipė dėmesį į lenkų mažumos padėtį Lietuvoje.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko „nuveikti daugiau nei tikėtasi“, o to rezultatas – stipresnė, patikimesnė ir labiau savimi pasitikinti ES. Prezidentės teigimu, pirmininkavimo metu užbaigtos 141 teisėkūros ir 283 ne teisėkūros bylos. D. Grybauskaitė pabrėžė sėkmingas derybas dėl ES daugiamečio biudžeto ir atskirų jo programų, susitarimą dėl bankų rekapitalizavimo mechanizmo bei indėlių garantijų, taip pat dėl žvejybos kvotų nustatymo bei darbuotojų komandiravimo.

Kalbėdama apie Rytų partnerystės susitarimą Vilniuje, Lietuvos prezidentė pažymėjo, jog „Ukraina niekada nebebus tokia kaip anksčiau“. Jos įsitikinimu, ES pademonstravo ukrainiečiams, kad jos partnerystės pasiūlymas yra nuoširdus, o dėl susitarimo nepasirašymo pirmiausia kalta Ukrainos valdžia, susidūrusi su „netoleruotinu“ išorės spaudimu. „Europos Maidane“ plevėsavusios ES vėliavos aiškiai parodė, kad daugeliui pasaulio žmonių ES tebėra patrauklus ir siektinas laisvių, demokratijos bei žmogaus teisių modelis, pridūrė D. Grybauskaite.

Debatai Europos Parlamente. Europos liaudies partijos vardu kalbėjęs Raffaele Baldassarre (Italija) pagyrė Lietuvą už „puikius rezultatus“, sustiprinusius ES ekonomiškai ir finansiškai. Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkas Hannes Swoboda (Austrija) taip pat pavadino Lietuvos pirmininkavimą gana sėkmingu, tačiau apgailestavo dėl, jo nuomone, nepakankamo ES daugiamečio biudžeto bei „blogo“ kompromiso dėl bankų sąjungos. Liberalų ir demokratų aljanso atstovė Adina Ioana Vălean (Rumunija) sveikino susitarimą dėl daugiamečio biudžeto ir atskirų jo programų, taip pat susitarimą su Moldova. Europos vieningųjų kairiųjų atstovė Martina Anderson (Airija) džiaugėsi susitarimu dėl Tabako direktyvos. Tuo tarpu Žaliųjų atstovo Philippe Lamberts (Belgija) nuomone, patvirtintas daugiametis biudžetas yra „nepriimtinas“, o susitarimas dėl bankų rekapitalizavimo irgi nėra tobulas.

„Lietuvos pirmininkavimas buvo aukšto lygio ir praėjo sėkmingai“, – pažymėjo Europos konservatorių ir reformistų frakcijos atstovas Valdemar Tomaševski. Vis dėlto, jo nuomone, Šalčininku savivaldybes administracijai skirta „drakoniška 12 tūkst. eurų bauda“ už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles yra „deguto šaukštas medaus statinėje“. Europarlamentaras kreipėsi į ES Tarybą ir Europos Komisiją ragindamas „nedelsiant reaguoti siekiant sustabdyti represijas, diskriminaciją bei tautinių mažumų persekiojimą Lietuvoje“. V. Tomaševskio nuomonę parėmė keli Lenkijoje išrinkti europarlamentarai. Atsakydama jiems, D. Grybauskaitė teigė, jog Lietuvoje tautinės mažumos nediskriminuojamos, o lenkų mažuma turi daugiau teisių negu kitose ES šalyse.

Laisvės ir demokratijos Europos vardu kalbėjęs Rolandas Paksas teigė, jog Lietuva, „palyginti jauna Bendrijos narė, pasirodė subrendusi“, o nepasirašytas susitarimas su Ukraina „nėra Lietuvos pralaimėjimas“. Europarlamentaras pažymėjo, jog artimiausioje ateityje ES reikės apsispręsti „tarp federacijos ir nacionalinių valstybių sandraugos“. „Jei daugiau Europos reikš mažiau teisių nacionalinėms valstybėms – iš to nebus nieko gero. Orientuokimės į nacionalines valstybes – jos yra stiprios Europos pagrindas“, – pridūrė R. Paksas.

Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai) pasidžiaugė tuo, kad sutartas daugiametis ES biudžetas bus orientuotas į žmones, kurie „pajus konkrečią naudą“. Ji atkreipė dėmesį į Jaunimo garantijų iniciatyvą, taip pat gausų Erasmus Plus programos biudžetą. Europarlamentarės įsitikinimu, sėkmingo Lietuvos pirmininkavimo dėka ES tapo patikimesnė, atviresnė ir stipresnė.

Laimos Andrikienės (Europos liaudies partija) nuomone, po Vilniaus susitikimo „ES nebeliko iliuzijų dėl Maskvos politikos tikslų“, o „Rytų partnerystė tapo ilgalaikės ES politikos dalimi“. Europarlamentarės įsitikinimu, Ukrainos ir ES susitarimo nepasirašymas yra „tik trumpalaikė ir labai brangiai kainavusi Rusijos ir prorusiškų jėgų Ukrainoje pergalė“: Rusija sugadino savo įvaizdį pasaulyje, o „ilgalaikėje perspektyvoje tautos sieks išsilaisvinti iš Rusijos įtakos“.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) pasidžiaugė sėkmingu Lietuvos pirmininkavimu ir ragino nepamiršti Ukrainos žmonių siekių. Kalbėdama apie Lietuvos lenkų padėtį EP narė pažymėjo, kad „niekur pasaulyje lenkų mažuma neturi tiek teisių“, o tautinių mažumų teisės Lietuvoje visiškai atitinka tarptautines normas.