Lietuvos ekonomika leidžiasi staigiai, kietai ir skausmingai, vakar pareiškė į Lietuvą atvykusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, šalies ūkio prognozės yra labai blogos, nes valdžia ne gelbėja, o skandina šalį.

Kietai ir skausmingai

Eurokomisarė sakė, jog Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos ūkis augs tik 0,7 proc. – gerokai mažiau, nei prognozavo Vyriausybė.
"Tai reiškia nuosmukį ir krizę. Lietuva leidžiasi staigiai, kietai ir skausmingai", – vakar "Verslo žinių" konferencijoje "2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos" sakė D.Grybauskaitė.

Eurokomisarei pritaria ir banko "DnB Nord" analitikas Rimantas Rudzkis. Jis prognozuoja, kad šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2009 m. bus nulinis, suderinta metinė infliacija sieks 7 proc., o fiskalinis deficitas sudarys 2,8 proc. BVP.
Europos Komisijoje (EK) už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga D.Grybauskaitė kritikavo Vyriausybę, kuri, anot jos, neigdama problemas ir delsdama jas spręsti, nepasirengė krizei.

"Tokie politikai ir vyriausybės skandina savo šalis. Nenoriu minėti konkrečių pavadinimų, jūs žinote juos patys", – diplomatiškai kalbėjo eurokomisarė.

Krizės sukėlimo biudžetas

Ji teigė mananti, kad 2009 m. Lietuva perkops 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribą: "Manau, kad peržengs šią ribą labai."

Jos teigimu, EK labai skeptiškai vertino Lietuvos šių metų biudžetą.
"Prieš metus nepasakiau, kad 2008 m. Lietuvos biudžetas EK buvo vertinamas su nepasitikėjimu, kaip pernelyg ambicingas. EK nepasitikėjo Lietuvos rodikliais, mums jau tada buvo aišku, kad fiskalinis deficitas bus didesnis. Tai buvo ne krizės prevencijos biudžetas, o jos sukėlimo biudžetas", – teigė D.Grybauskaitė.

Valdžia – beviltiška

Eurokomisarė pripažino, kad krizė yra galimybė atsinaujinti, bet abejojo, ar dabartinė valdžia pajėgi tai padaryti.
"Nebus galimybės atsinaujinti, jei nebus naujų realijų pripažinimo. Vyriausybės pasirengimas krizei buvo ne tik nulinis, bet netgi neigiamas. Galime kaltinti tik patys save, kad neprispaudėme politikų ir kad nevertėme jų nemeluoti", – sakė eurokomisarė.

Ji perspėjo būsimą Vyriausybę, kad reikia sukurti specialų organą, kuris labai greitai priimtų sprendimus, būtinus krizei valdyti.
"Komisijos ekspertų nuomone, krizė mažose šalyse nebus labai dramatiška, bet ji užtruks ilgiau ir iš jos bus ilgiau išeinama. 2–3 metus matau labai sunkius. Tai gali apsunkinti politinę situaciją, bet tai priklausys ir nuo to, kokią turėsime Vyriausybę. Ji turėtų prisiimti atsakomybę", – tvirtino D.Grybauskaitė.
Eurokomisarė tvirtino, kad subalansuoto biudžeto vizija blėsta, o infliacijos spiralė, užuot suvaldyta, kurstoma toliau.

"Antiinfliaciniai planai yra du, o realių veiksmų – nulis. Be to, imtasi veiksmų, kurių poveikis – priešingas, pavyzdžiui, išmokų indeksavimas. Jokių realių veiksmų nebuvo imtasi, nes planai buvo deklaratyvūs, struktūrinės reformos švietimo srityje ir darbo rinkoje ne tik neįvyko – priešingai, jų vengiama", – tvirtino D.Grybauskaitė.

Rengiasi blogiausiam

Lietuvos analitikai vieningai tvirtina, jog, norint išvengti didelės krizės, pirmiausia būtina pradėti struktūrines reformas, atsisakyti mokesčių lengvatų, smarkiai sumažinti išlaidas.

"Bankuose jau dabar priimame sprendimus 2–3 metams į priekį – tai veiklos optimizavimas, sąnaudų mažinimas. Ir valstybė, ir įmonės turi vadovautis tokiais pat kriterijais. Manau, pirmiausia valstybė turi susispausti, kad leistų išgyventi įmonėms ir žmonėms", – vakar sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
"Ar įmanoma kažką pakeisti? Įmanoma. Pirma, arba drastiškai karpyti išlaidas, ko Vyriausybė nesugeba padaryti, arba atsisakyti lengvatų, nežaisti su būsto paskolų lengvatomis. Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų tenka tik apgailestauti, kad kaskart naujai Vyriausybei atimamas iš rankų šis svertas – ji nesuspės sudaryti biudžeto pagal savo programą ir tikriausiai vėl nesugebės išspręsti šios problemos", – teigė SEB banko atstovas.

Jis dar kartą pakartojo, kad kaip tik šiuo metu reikia galvoti apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, o ne tuomet, kai ekonomika auga 10 proc.: "Pajamų mokestį kiek sumažinti reikėtų jau 2010 m., bet manau, kad nė viena partija to nedrįs padaryti. Tačiau bent jau padidinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą nuo 2010 m. reikėtų."

Reformų – nė kvapo

Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Midaugas Leika konferencijoje apgailestavo, kad 2009 m. biudžeto projekte nekalbama apie struktūrines reformas.

"Švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sritims Vyriausybė skiria daug dėmesio, užuot jas reformavus, daug lėšų taip pat skiriama darbo užmokesčiui didinti – tam bus daug skolinamasi, tačiau šios išlaidos gali būti finansuojamos tik didinant mokesčius ar kitais būdais", – kalbėjo M.Leika.

Analitikai pripažįsta, kad ypač sunkūs Lietuvai bus 2009 ir 2010 m. – brangs skolinimasis, eksporto rinkoms dirbančią pramonę apims sąstingis, didesnė BVP dalis bus skirta užsienio skolai aptarnauti, brangs skolinimasis iš bankų. Todėl, M.Leikos manymu, Lietuvoje įmanomas vadinamasis L raidės, arba užsitęsusios ekonomikos stagnacijos scenarijus.