Dėl nešvaraus oro žmonės miršta ir Lietuvoje: skaičiai neraminantys

  • Teksto dydis:

Užterštas oras ir toksiškos cheminės medžiagos nužudo vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Nors Lietuva toli gražu ne labiausiai užteršta šalis, tačiau ir čia dėl oro taršos miršta žmones. Apie tai LNK reportaže kalbama su Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite.

– Dėl kietųjų dalelių kasmet miršta apie 2500 lietuvių. Skaičiai neraminantys.

– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pateikusi Lietuvai rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, kad oro tarša būtų mažesnė, tačiau Lietuva neįgyvendino jokių rekomendacijų. Ar už tai Lietuvai kas nors gresia?

– Už tai Lietuvai kol kas niekas negresia, nes tai yra tiesiog rekomendacijos, kurios nukreiptos į žmonių sveikatą. PSO 2021 m. pagal naujausius mokslinius tyrimus atnaujino savo rekomendacijas ir nustatė, kad žymiai mažesnės teršalų koncentracijos yra nepavojingos, negu dabar galiojančiose ES normose.

– Jeigu situacija nepasikeis, kas mūsų laukia ateityje? Ar tai reiškia, kad priešlaikinių mirčių tik daugės?

– Sunku prognozuoti, ar jų daugės, ar mažės. Tikėkimės, kad mažės, nes valstybė imasi įvairių priemonių, kad oro tarša mažėtų ir oro kokybė gerėtų. ES ambicingas tikslas – iki 2030 m. mirčių skaičių nuo oro užterštumo sumažinti 55 proc. Tuo keliu žengia ir Lietuva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar savo orą labiausiai teršiame kietosiomis dalelėmis, ar yra ir kitų medžiagų, kurios pavojingos žmogaus sveikatai?

– Labiausiai teršiame kietosiomis dalelėmis. Šitų teršalų koncentracijos Lietuvoje yra didžiausios, palyginus su kitais teršalais. Ši problema tiek Europoje, tiek pasaulyje yra aktualiausia. Kietosios dalelės savo sudėtimi yra labai kompleksiškos, ten yra visokių kitų teršalų, bakterijų, virusių, žiedadulkių, dirvožemio dalelių, dujinių teršalų liekanų, tad mūsų organizmą irgi veikia kompleksiškai. Sukelia įvairiausias ligas, pradedant plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, baigiant įvairiomis kognityvinėmis funkcijomis, turi įtakos net diabetui ar Alzheimerio ligai. Tad tai yra labai plataus poveikio teršalas.

Šaltuoju metų laiku problema aštri ir mažuosiuose miesteliuose. Žmonės kūrenasi dažnai ir neleistinu kuru, atliekomis.

– Kaip Lietuva atrodo kitų ES šalių kontekste?

– Lietuva pagal oro kokybę yra vidutiniokė. Mūsų kaimynai estai yra pirmajame penketuke. Geriausia situacija yra Skandinavijoje, Suomija – pirmoje vietoje. Mes rikiuojamės žemiau su Rumunija ir kitomis šalimis. Mums tikrai yra kur pasitempti.

– Ką estai daro teisingai, kad pas juos oro tarša mažėja?

– Estai imasi įvairių priemonių, bet pas juos ir gyventojų skaičius yra mažesnis. Mes labiausiai kenčiame dėl transporto taršos miestuose. Transportas yra didžiausias teršėjas. Tai rodo ir oro teršalų apskaitos duomenys. Kitas labai aktualus taršos šaltinis Lietuvoje – kietojo kuro deginimas. Šaltuoju metų laiku mes kvėpuojame pačiu prasčiausiu oru, nes susideda du šaltiniai: šildymas ir transportas.

– Ar problema yra tik Lietuvos didmiesčiuose?

– Deja, ne. Šaltuoju metų laiku problema aštri ir mažuosiuose miesteliuose. Žmonės kūrenasi dažnai ir neleistinu kuru, atliekomis. Lietuvoje labai didelė problema yra ta, kad mes neišsivalome kaminų, neprižiūrime savo šildymo sistemų, kas turėtų būti atliekama kasmet. Užterštas kaminas išmeta žymiai daugiau teršalų. Didieji miestai galbūt turi didesnį šios problemos atsikratymo potencialą. O žmonės, kurie gyvena provincijose, turi ekonomiškai mažesnes galimybes. Ten žiemą tarša tikrai būna didelė.

– Ar įmanoma nuo tos taršos apsisaugoti? Ar jeigu taptume žali, vis tiek gautume teršalų iš kaimyninių šalių?

– Šita grėsmė išlieka. Kaimynai, tokie kaip Lenkija ar kitos ES šalys, imasi priemonių ir ten tarša irgi mažėja. Kita vertus, iš Rytų šalių mes stebime atvejus, kai tose valstybėse dega nevaldomi gaisrai arba matomos kitos problemos. Visa tai atneša teršalus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
Padarykite važiavimą miesto ribose autobusu , troleibusų simbolinę kainą 0.10 centų žmogui, nevažiuos niekas savo transportu.Tokiu būdu bus apsaugota gamta nuo taršos.Kitose miestuose veža nemokamai,mes nenorime ,nors už 0.10 centų vežkite mus.

Vis tas pats

Vis tas pats portretas
Užsėst praskolintus ratus ar močiutės dovanotą kledarą ir varyt atseit į darbą kad kaimynai nesuprastų kad štai jau virš 30 metų kai ėda ar močiutės, ar mamytės uždirbtus bulvinius kleckus ar kitą patiekalą. Tada važiuot prie prabangiausių atrodančios kvartalo galima ir į Vilniaus bankų ministerijų teritoriją ir link draustinio su naujais dvareliais ir šiaip prie brangesnių Nuosavų namų statinių būtinai kur vaikšto vaikai ar mamos su vežimėliais ir įjungus variklį leisti jam dirbti mažiausiai valandą dvi. Prikibt niekas negali. Sakys, verslo reikalais stabtelėjo ir neišvengta mašina laukia kol atneš dokumentus va iš to biuro. Nu žinai, kur jis ...biurai dabar visur nes visi kas dar darbingi yra individualiai dirbantys ar besiverčiantys ar žemės ūkio bei maisto ekspertai. Tuo ir reikia pasakyt: šitokie degalai ar kitos rūšies mašinų stumdymo be reikalo variklio palaikymo priemonė kompensuojama ir dar uždirbti galima. Tuo pačiu patiriamas begalinis malonumas dėl galimybės nuodyti kitus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių