Dienos rūpestis

Dėl išmokos kreiptis per pusmetį

Ne visi po ligos į darbą sugrįžę darbuotojai skuba nedarbingumo lapelį pristatyti „Sodrai“.

Uždelsus pateikti šį dokumentą, prarandama ligos pašalpa.

Per kiek laiko sirgęs darbuotojas turėtų nedarbingumo lapelį pristatyti „Sodrai“?

Klaipėdos „Sodros“ direktorius Vidmantas Rudzevičius paaiškino, kad nėra įstatymo, kuris priverstų darbuotoją laiku pateikti nedarbingumo pažymėjimą „Sodrai“. Tačiau priminė, kad ligos pašalpos iš darbdavio ir „Sodros“ lėšų skiriamos tada, jei dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos.

Svarbu tai, kad mokant ligos pašalpą 6 mėnesių terminas yra skaičiuojamas iki nedarbingumo pažymėjimo pateikimo dienos ne darbdaviui, o „Sodros“ teritoriniam skyriui.

Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą turi pateikti įstaigos administracijai ar vadovo įgaliotam asmeniui tą dieną, kai jis pasveikęs grįžta į darbą.

Ligos pašalpa už pirmąsias 2 ligos dienas išmokama tose darbovietėse, kuriose apdraustasis dirbo iki susirgimo dienos. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.

Darbdaviui užpildžius antrąją nedarbingumo pažymėjimo pusę ir nurodžius, kiek ligos pašalpos apskaičiuota iš darbdavio lėšų už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo dienas, nedarbingumo pažymėjimas turi būti pateiktas į bet kurį „Sodros“ teritorinį skyrių.

Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ lėšų.

Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai konstatuota, kad darbuotojas jau sveikas, nedarbingumo pažymėjimas nepristatomas į „Sodros“ teritorinį skyrių, ligos pašalpa asmeniui neskiriama.

Tačiau ligos pašalpa gali būti neskiriama ir pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymosi režimą. Anot V.Rudzevičiaus, gydymosi režimo pažeidimus turi teisę nustatyti ne tik asmens gydytojai, bet ir teritorinio „Sodros“ skyriaus valstybės tarnautojai, netgi darbdavio sudaryta komisija.