Dėl gamtos vertybių - draudimai žmonėms

Pajūry daug teritorijų, kuriose netrukus įsigalios draudimai žmonėms.

Prie Klaipėdos yra nykstančių gamtos vertybių. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus jas reikia saugoti.

Pasak Pajūrio regioninio parko vyriausiojo ekologo Erlando Paplauskio, Kuršių marios yra vertybė dėl žuvų. Dabar susirūpinta perpelių nerštavietėmis. Tiksliai nustačius perpelių nerštavietes, galbūt net bus įvestas rezervato režimas per šių žuvų nerštą.

Pagal įvairias konvencijas Lietuva yra įsipareigojusi sustabdyti ir masinį paukščių naikinimą tinkluose.

Pasak E. Paplauskio, yra buvę atvejų, kai viena dėžė žuvų „kainavo“ tiek pat negyvų paukščių. Taip dažniausiai nutinka per paukščių migraciją. Įvairių rūšių antys, taip pat narai benardydami įsivelia į tinklus. Jūrinio draustinio tarp Karklės ir Palangos nuostatos reglamentuoja, koks atstumas turi būti tarp tinklo viršutinės dalies ir jūros paviršiaus, kad paukštis nardydamas nepatektų į žvejų tinklus.

Neseniai Kliošiuose atkurta globaliai nykstančių paukščių perimvietė.

Šio draustinio pievose saugomi juodkrūtis bėgikas ir viena ypač reta Europoje paukščių rūšis - meldinė nendrinukė. Jos praranda savo perimvietes. Kai apleistoje pievoje viksvas nustelbia krūmai ir nendrės, meldinė nendrinukė šias vietas palieka. Dar prieš keletą metų Kliošių pievose perėjo per 300 paukščių, o šiemet suskaičiuota tik 75.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba susirūpino, kad būtų išsaugota dar gyvybinga šių paukščių populiacija. 500 ha stipriai pelkėtų ir duobėtų pievų buvo iškirsti nendrynai, pievos nušienautos. Tikimasi, kad perimvietė atsigaus.

Gamtiniu požiūriu vertingas ir Kairių poligonas. Jame taip pat yra meldinei nendrinukei naudingų pievų. Šios vietos tinka ir jūriniams ereliams.

Prieš keletą metų atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienintelė trispalvio astro, pajūrio pienažolės ir širdažolės augimvietė Lietuvoje yra netoli Malkų įlankos, Smeltės pusiasalio draustinyje.

Klaipėdos universiteto Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedros lektorė Ramunė Urbonienė patvirtino, kad šie augalai yra įrašyti į Raudonąją knygą.

Jie auga tarp sutvirtintos krantinės blokų ir akmeninėje pakrantėje. Pasak R.Urbonienės, ten vaikšto žvejai, o stendų, kad čia saugotini augalai, nėra.